Pakeitimai, liečiantys darbuotojo sveikatos būklę, minimi kalbant apie nuotolinį darbą (str. 52). Šalia to, kad darbdaviai turi tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, įtraukiami ir darbuotojai, pateikę prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.
JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė sako, kad tokia pažyma galėtų būti išrašyta tiems, kuriems dėl sveikatos būklės darbas per nuotolį yra tinkamesnis. Pavyzdžiui, jiems dėl kokių nors priežasčių sunku judėti, todėl atvykti į darbo vietą yra sudėtinga.
Išskirtinės sąlygos dėl sveikatos būklės suteikiamos ir teikiant kasmetines atostogas. DK 128 str. 5 d. 4 p. papildytas nauju pagrindu, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas, net jei darbuotojui tuo metu atostogos nenumatytos atostogų grafike (eilėje).
Anksčiau tas galiojo darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai. Dabar sąrašas papildytas asmenimis, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.
„Šis papildymas galėtų būti taikomas, kai, pavyzdžiui, darbuotojas turi tam tikrų sezoninių sveikatos problemų (alergijos ar pan.) ir tam tikru laiku negali dirbti, bet pati būklė nėra liga. Esant tokiai situacijai darbuotojui turės būti sudaroma galimybė atostogauti tuomet, kada tai palankiausia jo sveikatai“ – sako teisininkė. Tačiau pabrėžia, kad apmokamų atostogų dienų skaičius nesikeičia, tik atsiranda galimybė jas pasirinkti tam tikru laiku.
Taip pat numatyta papildoma teisė prašyti nemokamų atostogų, pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie darbuotojo sveikatos būklę, kuri patvirtina būtinybę suteikti darbuotojui nemokamas atostogas dėl jo sveikatos būklės. Tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Jurgita Judickienė sako, kad konkretaus ligų sąrašo, kuris apibrėžtų, kokiais atvejais darbuotojas galėtų gauti tokią pažymą ir pasinaudoti Darbo kodekse padarytais pakeitimais, nėra.
„Darbuotojas dėl tokios pažymos galės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą bet kada. Gydymo įstaigų pažymų tikrumą darbdaviai galės pasitikrinti kreipdamiesi į jas išdavusias įstaigas. Galima situacija, kai šiomis teisėmis bus piktnaudžiaujama, tačiau dėl kiekvieno konkretaus atvejo darbdavys galės reikalauti papildomo pagrindimo, kad iš tiesų konkreti darbuotojo sveikatos būklė suteikia jam teises naudotis papildomomis garantijomis“, – pasakoja advokatė.
Gydytojams pataisos kelia nerimą
Klinikoje „Vita Longa“ dirbanti šeimos gydytoja Renata Čeidienė sako, kad dėl šių pataisų tarp medicinos darbuotojų jau verda karštos diskusijos.
„Šeimos gydytojai sunerimę, nes jie dar gausiau apkraunami administraciniu, socialiniu, o ne medicininiu darbu. Taip pat net nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis, galima tokią pažymą išrašyti. Konkretaus ligų sąrašo nėra. Kitaip nei, pavyzdžiui, COVID-19 atveju. Aiškiai nurodyta, kokia liga sergančiam žmogui, galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą, jei jis neturi sąlygų dirbti namuose.
Beje, net iki šių pataisų, žmonės prašydavo išrašyti pažymas, kad negali dirbti. Darbuotojai išties gali šiomis pataisomis imti piktnaudžiauti ir mes atsidursime dviprasmiškoje situacijoje“, – sako gydytoja.
Visgi, medikė pažymi, kad kai kuriais atvejais, šie pakeitimai išties apgins darbuotojo interesus ir apsaugos nuo dar rimtesnių sveikatos sutrikimų. „Mano praktikoje tikrai buvę atvejų, kuomet ateina pervargęs, emociškai ir fiziškai nusilpęs žmogus, kuris taip jaučiasi vien dėl to, kad metus ar daugiau neturėjo atostogų ir darbdavys net nemato reikalo jų suteikti. Tikrai nėra blogai, kad nuo šiol darbdavį rūpintis darbuotojo sveikata įpareigoja ir šie Darbo kodekso pakeitimai“, – mano R. Čeidienė.
Kilus ginčams – į Valstybinę darbo inspekciją
Pasiteiravus, kaip darbdaviai galėtų spręsti darbuotojų nesąžiningumo klausimą, Valstybinė darbo inspekcija pabrėžė, kad kilus ginčui dėl naujų normų taikymo, garantijų suteikimo ar nesuteikimo, žalos atlyginimo ir kt., jis gali būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. „Taip pat paminėtina, kad tuo atveju, jeigu kyla neaiškumų dėl darbuotojo sveikatos būklės, darbdavys gali siųsti darbuotoją neeiliniam sveikatos patikrinimui. Visgi pirmiausia įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise“, – „Delfi Karjera“ sakė Valstybinės Darbo inspekcijos atstovai.
Institucija taip pat atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, neliko nuostatų, reglamentuojančių darbo drausmę, t. y. drausminių nuobaudų rūšių: pastabos, papeikimo, o nustačius darbo pareigų pažeidimus, gali būti taikomos DK 58 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (jeigu nustatomas šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas) ir (ar) taikomas žalos atlyginimo institutas.