Net 67 proc. ieškančiųjų darbo rinktųsi mažesnį atlyginimą siūlančią, bet gerą reputaciją turinčią įmonę, nei tą, kurioje uždirbtų daugiau, bet atsiliepimai apie ją prasti arba jų visai negirdėti, skelbia portalo „CareerBuilder“ surinkti duomenys.
Tiesa, šios srities specialistai sako, kad organizacijos Lietuvoje iki galo taip ir nesupranta darbdavio įvaizdžio formavimo (angl. Employer Branding) esmės. Ir neatskiria, kaip kuriamas darbdavio įvaizdis, o kaip – reputacija.
Darbdavio įvaizdžiui formuoti samdomi atrankos arba komunikacijos specialistai, o kartais tą daro ir administratorės. Šie žmonės užsiima tuo, kad biure būtų nemokamų bandelių, vaisių, įrengti žaidimų kambariai, į socialinių tinklų paskyrą sukeltos nuotraukos iš įmonės išvykų, vakarėlių ir pan. „Į darbdavio reputaciją žiūriu kaip į svarbią verslo dalį, kuri daro svarią įtaką jo augimui“, – sako darbdavio reputacijos kūrimo konsultante dirbanti Justina Darulytė.
„Apie darbdavio reputacijos kūrimą išgirdau dar 2016-aisiais. Tuo metu dirbau tarptautinėje IT kompanijoje, kuri susidūrė su konkurencija samdant ir išlaikant talentingiausius darbuotojus. Susikurti darbdavio vertės pasiūlymą (angl. Employer Value Proposition) gavome iš pagrindinio kompanijos biuro, įkurto Danijoje. Jiems tokie projektai jau buvo ilgametė, o mums dar nepažinta patirtis. Rezultatai visus labai maloniai nustebino. Analizuoti darbuotojų elgesį, kurti jų patirtį gerinančius procesus man be galo patiko. Galiausiai nusprendžiau studijuoti „Employer Branding College“ ir įgauti šios srities sertifikatą. Daugelio pirmaujančių pasaulyje organizacijų, tokių kaip „Google“, IKEA, „Amazon“, „Coca-Cola“, „Western Union“ ir kt. , patikėjo savo lyderius mokytis būtent šiame koledže.