Melagingas darbo skelbimas
Vytautas (vardas pakeistas – DELFI) išsiuntęs savo CV tą pačią dieną gavo kvietimą atvykti į darbo pokalbį, per kurį išgirdo visai kitokį pasiūlymą. „Atvykus mane pasitiko jaunas vaikinas, kuris papasakojo apie darbą, įspėjo, kad darbas nėra lengvas, ne visiems tinka”, – pasakoja jis.
Paklausęs, kokios algos galėtų tikėtis, Vytautas išgirdo, kad bandomuoju laikotarpiu atlyginimas – 650 Eur, o po jo kyla iki 750 Eur. Darbdavys patikino, kad, jei dirbti sekasi gerai, bandomasis laikotarpis gali pasibaigti ir po kelių savaičių.
„Iš pradžių supykau, kodėl jie darbo skelbime meluoja, juk jame aiškiai parašyta – atlyginimas nuo 750 eurų. Visgi įvertinęs, kad bandomąjį galima pasibaigti greičiau, o tai visai realu, kadangi jau turiu nemažai patirties dirbant darbą sandėlyje, nusprendžiau, kad galbūt ir verta pabandyti. Man jau kitą dieną pasiūlė atvykti „pasibandyti“. Vėliau paaiškėjo, jog tai reiškė darbą pusę darbo dienos, nepasirašius sutarties. Mačiau, kad kito varianto nėra, taigi sutikau“, – aiškina Vytautas.
Kaip vyras pasakoja, darbas nebuvo lengvas, nes reikėjo daug ir greitai vaikščioti, nešant siuntas iš vienos vietos į kitą. Visgi jam sekėsi neblogai ir darbas atitiko vyro lūkesčius, o pasirašyti darbo sutartį jis gavo po kelių dienų. Tuomet Vytautas ir kitas neseniai įsidarbinęs vyras liko nustebę, mat sutartyje buvo nurodyta minimalus mėnesinis atlyginimas, t. y. 555 Eur iki mokesčių.
„Žinoma, turėjau galimybę atsisakyti pasirašyti sutartį arba reikalauti, kad ją perrašytų, bet netikėjau, kad tai yra realu. Taip pat buvo labai gaila prarasti pinigų už jau išdirbtas dvi darbo dienas. Mano kolega nusprendė sutartį pasirašyti. Įvertinau, kad praeitame mano darbe taip pat buvo nurodyta minimali alga plius žodinis susitarimas, kad „grindys“ yra 550 eurų, tad su algų mokėjimu buvo viskas tvarkoje. Pagalvojau, kad galbūt dabar tokia įmonių praktika, kad sumokėtų mažiau mokesčių“, – svarstė jis.
Negavo sutartos algos
Visgi išdirbęs nepilną mėnesį vyras nusprendė, kad dirbti nebenori, mat gavo geresnį darbo pasiūlymą. „Parašiau prašymą, atidirbau tris dienas ir, praėjus 4 dienoms, iš įmonės savo sąskaitoje gavau apie 360 eurų, tačiau, mano skaičiavimais, dar 210 eurų trūko. Paskambinau tuo pačiu numeriu, kuriuo man skambino, kai kvietė į darbo pokalbį. Atsiliepusi darbuotoja užsirašė mano duomenis ir paprašė paskambinti jai vėl pirmadienį popiet“, – prisimena Vytautas.
Pašnekovas nusprendė nelaukti pirmadienio, iki darbo nuvyko pats, kad galėtų savo tiesioginio vadovo paklausti dėl algos. Deja, nuvykęs nieko nepešė, tik išgirdo, jog neišdirbo trijų mėnesių, todėl jam „motyvacinė negalioja“.
„Išeidamas priėjau prie to pačio kolegos, su kuriuo pasirašinėjome sutartį. Paklausiau, ar jam pervedė sutartą algą ir ar esant reikalui, paliudytų, kad darbo pokalbio metu mums žadėjo 650 eurų. Užsirašiau jo vardą ir telefono numerį. Grįžus namo po maždaug 4 valandų gaunu dar vieną 80 Eur pervedimą, tačiau vis dar 120 Eur trūko“, – sako jis.
Išmoko skaudžią pamoką
Vyras kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), teigdamas, kad jo kolega, su kuriuo pasirašinėjo darbo sutartį, gavo visą sutartą atlygį ir šis gali paliudyti, kad per darbo pokalbį buvo sutarta visai kita suma. Tačiau, anot jo, tokio liudijimo VDI neužtenka, tad jei norėtų toliau kovoti, tą reikėtų daryti teisme.
„Paminėjau kolegą, kuris gavo sutartą algą ir galėtų patvirtinti, kad darbo pokalbio metu darbdavys žadėjo 650 eurų per bandomąjį laikotarpį. Taip pat paminėjau, kad galima patikrinti, kiek gavo kiti darbuotojai, neišdirbę trijų mėnesių, mano pamainoje. Deja, bet likau nieko pešęs. Gavau atsakymą, kad mano kolegai ir man galėjo pasiūlyti skirtingas algas, juk mūsų darbo pokalbiai buvo ne tuo pat metu.
Tad jei ieškočiau liudytojo, jis turėtu būti žmogus, kuris stovėjo šalia ir girdėjo, kaip man pažadėjo minėtus 650 eurų. Tuomet ir nuleidau rankas, nes supratau, kad teisybės nesurasiu. O pamoka išmokta tokia: nuo šiol besidarbinant jau skambučio metu ne tik išsiaiškinti, kokia alga per bandomąjį laikotarpį ir kokia po jo, bet ir klausti, kokia alga bus nurodyta darbo sutartyje sėkmės atveju“, – pripažįsta Vytautas.
Žodiniai susitarimai nėra draudžiami
DELFI susisiekė su VDI specialistais, tačiau dėl informacijos trūkumo nepavyko gauti išsamaus atsakymo, mat vyras nepanoro atskleisti įmonės pavadinimo.
„Darbdavys turi sumokėti tokį atlyginimą, kuris yra numatomas darbo sutartyje. Jei neišmokamas sutartas atlyginimas arba jis išmokamas nepilnai, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas. Darbuotojas, norėdamas pradėti dirbti, turi pasirašyti darbo sutartį. Pasirašydamas darbo sutartį jis sutinka su darbdavio nurodomomis sąlygomis, tuo pačiu ir – darbo užmokesčiu“, – rašoma VDI atsiųstame komentare.
Išsamesnį komentarą pateikė verslo ginčų advokatų kontoros „Jurex“ vyresnioji teisininkė, advokatė Rūta Žukaitė. Anot jos, žodiniai susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų ir tvarkos nėra draudžiami, tačiau kilus ginčui tokiu atveju yra itin sudėtinga, o dažnai – neįmanoma, įrodyti, kokios sąlygos buvo šalių sutartos sudarant darbo sutartį.
„Kalbant apie darbo užmokestį, žodinių susitarimų turėtų būti vengiama. Darbo sutartyje ar kitame dokumente, pavyzdžiui, darbo apmokėjimo sistemoje turėtų būti nurodytas tokio dydžio atlyginimas, koks buvo pažadėtas ir suderėtas. Kitu atveju, darbuotojo atžvilgiu gali būti pasielgta nesąžiningai, nesumokant tokios sumos, kuri buvo įvardinta priėmimo į darbą metu“, – pabrėžia advokatė.
Skambus pažadas – tik darbuotojų priviliojimui
Kad kiti darbuotojai apsisaugotų ir išvengtų tokių situacijų, advokatė atkreipia dėmesį, jog visos sulygtos darbo sąlygos turėtų būti fiksuojamos raštu, taip išvengiant skirtingų interpretacijų ir neaiškumų. Advokatė pataria dar prieš pasirašant darbo sutartį užduoti visus klausimus, kylančius dėl skirtingai aprašyto darbo užmokesčio, pareigų ar kitų sąlygų, kurios suderėtos įdarbinant.
„Kai žadamas neblogas darbo užmokestis, o darbo sutartyje pažymėtas tik minimalus atlyginimas, derėtų prisiminti, kad skambus pažadas gali likti tik nesąžiningu būdu pritraukti reikiamą darbuotoją“, – pabrėžia ji.
MMA tik nekvalifikuotam darbuotojui
Ji taip pat komentuoja Vytauto spėjimą, kad darbdavys sutartyje nurodė mažesnę sumą, norėdamas išvengti didesnių mokesčių: „Įrašas darbo sutartyje dėl mokamo mažesnio nei sutarta darbo užmokesčio nėra susijęs su mokesčiais, nes paprastai tokiu įrašu darbdavys siekia pasilikti galimybę mokėti darbuotojui minimalų darbo užmokestį, nepaisant duotų pažadų.“
R. Žukaitė akcentuoja, kad MMA gali būti mokamas tik darbuotojui, dirbančiam nekvalifikuotą darbą, tačiau praktikoje, anot jos, dar pasitaiko atvejų, kada darbo sutartyse įrašomas minimalus darbo užmokestis, o vėliau darbdavys skiria priedus ar priemokas. „Tokiu būdu darbuotojas tampa visiškai priklausomas nuo įmonės finansinės situacijos, o kartais – nuo vadovo geros valios ar nuotaikos“, – aiškina advokatė.
Pašnekovė tikina, jog įstatymų leidėjas siekia apriboti tokį piktnaudžiavimą ir yra nustatęs prievolę įmonėms, kuriose vidutiniškai dirba 20 ar daugiau darbuotojų pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą. Šiame dokumente nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Todėl, pasak advokatės, kiekvienas darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, kartu turėtų susipažinti ir su įmonėje taikoma darbo apmokėjimo sistema.
Darbuotojai rizikuoja tapti „nelegalais"
R. Žukaitė atkreipia dėmesį, kad darbuotojai pakankamai drąsiai gina savo pažeistas teises tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teismuose, kadangi čia nėra nustatytos minimalios ginčo sumos, kreipimasis į institucijas yra nemokamas, o bylinėjimosi laikas – pakankamai greitas.
„Tokiais atvejais, kada susiduriama su raštu užfiksuotomis darbo sąlygomis (kaip šiuo atveju – darbo užmokesčiu), yra itin sudėtinga įrodyti kitokią šalių valią ir susitarimą. Dėl to tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turėtų būti itin atsargūs ir įvertinti su tuo susijusią riziką. Aiškiai ir vienareikšmiškai neapibrėžus darbuotojo darbo funkcijų, pareigų darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimas gali tapti itin komplikuotu: darbdavys vargiai pritaikys atsakomybę darbuotojui dėl netinkamo darbo, darbuotojo atliekamo darbo ribos ir sąlygos bus nenuspėjamos. Taip kyla nuolatiniai konfliktai ir ginčai, persikeliantys į teismus“, – dėsto pašnekovė.
Šiuo konkrečiu atveju, anot advokatės, darbo ginčų komisijai ar teismui darbdavys turėtų atsakyti į klausimą, kodėl išviešino kitokį pasiūlymą dėl būsimo darbo užmokesčio, ir pagrįsti, kodėl mokėjo skirtingą darbo užmokestį tas pačias funkcijas atliekantiems asmenims. Tai, pasak R. Žukaitės, galėtų būti užuomina į netinkamai įformintas sąlygas darbo sutartyje.
Pašnekovė tikina, jog darbo sutartis privalo būti pasirašyta iki darbuotojui pradedant dirbti. Ji taip pat pažymi, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Kitu atveju darbuotojas tampa „nelegalu“ ir rizikuoja už šias dienas negauti jokio atlygio. Be to, darbdavys gali leisti darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Jums nesumoka darbdavys? O gal terorizuoja darbuotojas? Jei turite panašią istoriją, rašykite mums: darboistorijos@delfi.lt