Kūrybos departamento „opoto“ įkūrėjas ir vadovas Simonas Liutika įsitikinęs, jog išankstinis nusistatymas gali užkirsti kelią puikioms partnerystėms ir dalinasi patirtimi, kokie yra dažniausiai pasitaikantys 5 darbo su jaunu vadovu mitai.

Anot S. Liutikos, viena dažniausiai pasitaikančių nuomonių – jaunas vadovas neturi patirties.

„Vyresnis amžius išties neretai padeda sukaupti daugiau patirties, tačiau tai nėra vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Jauni žmonės dažnai savo profesinę kelionę pradeda dar mokykloje, įsitraukdami į įvairias socialines, pilietines veiklas, tobulindami asmeninius įgūdžius užklasinėje veikloje“, – teigia jis ir priduria, jog pradėjus dirbti per kelis mėnesius galima nuveikti daugiau, nei per kelerius metus, todėl verta pasidomėti konkrečiais darbais, pasiekimais, o ne skaičiais pase.

„Pirmą mitą dažnai lydi ir antras – kompetencijos trūkumas. Tam, kad jis būtų paneigtas, neretai pakanka pasidomėti baigtomis jauno vadovo studijomis, seminarais, kursais. Šiandien jauni žmonės turi daug ir nesunkiai pasiekiamų galimybių tobulinti savo žinias, pasiekti informaciją iš bene visų pasaulio kampelių ir mokytis iš pasaulinio lygio profesionalų. Svarbiausia, jie moka ir geba tuo naudotis“, – tikina S. Liutika.

Kitas stereotipas, galintis sutrukdyti bendradarbiavimui, Liutikos teigimu, – nesusikalbėjimas. Vigi, jo manymu, nors kartų skirtumai iš tiesų neretai gali tapti kliūtimi suprasti vienas kito lūkesčius, ją įveikti nėra sudėtinga, jei abi pusės pasiruošusios konstruktyviam dialogui: „Aiškumas, pagarba ir pasitikėjimas gali atverti bet kokius vartus, todėl, jei jums nesvetimos šios vertybės, bijoti nesusikalbėjimo neverta. O derinant skirtingų kartų patirtį, požiūrį ir idėjas, neretai gimsta patys inovatyviausi ir kūrybingiausi sprendimai.“

S. Liutikai yra tekę susidurti ir su išankstine nuostata, jog jauni vadovai yra neatsakingi. „Nors atsakomybė yra asmeninė savybė, kuri nebūtinai priklauso nuo dirbamo darbo ar užimamų pareigų, o ypač amžiaus, šis mitas vis dar sutinkamas, – pažymi jis.

Pašnekiovas pastebi, jog atsakomybė neretai tapatinama su baime rizikuoti – jei kolega siūlo rizikingą sprendimą, tai nebūtinai reiškia, jog jis yra neatsakingas žmogus. Kartais, svarsto, tai yra žingsnis, reikalingas verslą perkelti į kitą lygį.

„Pradėjus dirbti su klientais, ne kartą yra tekę girdėti: „Mes patys žinome, kaip geriausia“. Jei ieškodami partnerių vadovaujatės tokiu požiūriu, pirmiausia, siūlyčiau nuoširdžiai atsakyti sau į du klausimus: pirma, ar tikrai? Antra, jei atsakėte teigiamai, tai kam jums apskritai reikalingas bendradarbiavimas?“, – klausia S. Liutika. Anot jo, toks mąstymas neretai užkerta kelią tiek rezultatyviam bendradarbiavimui, tiek ir verslo augimui – atvirumas naujoms idėjoms yra kritiškai svarbus, siekiant prisitaikyti ir augti šiame nesibaigiančių pokyčių pasaulyje.

„Remdamasis asmenine patirtimi, galiu pasakyti, jog su klientais, partneriais, kurie profesiniame gyvenime šiais mitais nesivadovauja, esame įgyvendinę puikių projektų ir toliau siekiame lūkesčius pranokstančių rezultatų, – pastebi vadovas.

Todėl pataria renkantis, su kuo bendradarbiauti, skirti laiko atviram pokalbiui ir pasitikrinti, ar atitinka vertybės – jos yra sėkmingo bendradarbiavimo pamatas.

„Jei šios yra nesuderinamos, tikėtina, jog taip trokštamų rezultatų pasiekti nepavyks, o dar ir procesas bus nemalonus, todėl pradėti galbūt net neverta. Pasimatuokite ir vienas kito darbo kultūrą – terminus, darbo valandas, požiūrį į užduotis bei jų vertinimą. Žinoma, įvertinkite ir darbo patirtį bei turimas kompetencijas, tačiau neleiskite jų sumenkinti jaunystei, – apibendrina S. Liutika. – Linkiu, jog ne vadovo amžius, o šie kriterijai būtų esminiai priimant sprendimą, su kuo norite bendradarbiauti.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją