Eimantai, niekas ir nesakė, kad bus lengva.
Primename, kad sostinės gyventojas Eimantas Mikšys pasiryžo neeiliniam eksperimentui - per labai trumpą laiką pasiruošti bėgimui pusmaratonyje. Sportuoti su trenere jis pradėjo lapkričio mėnesį, o savo jėgas išbandys vasario mėnesį Barselonoje vyksiančiame pusmaratonyje. Visais savo išgyvenimais ir patirtimis jis dalijasi su DELFI skaitytojais. Pirmąjį E. Mikšio straipsnį apie jo neįtikėtiną pasiryžimą ir planus skaitykite čia.
Negazuotas gyvenimas
Pasirinkau antraštę tokią, nors iš pradžių žadėjau parašyti „gyvenimas be miltų“. Visgi, siekdamas išvengti galimų dviprasmybių, fone grojant vieno žymaus lietuvių atlikėjo muzikai, šio varianto atsisakiau. Koks tas gyvenimas be gazo, tik ne to, kuris skirtas didinti greitį?
Jokių gaiviųjų gėrimų, kuriuose daug cukraus. Atsisakiau ir sulčių, kurias anksčiau mėgau, nes jose cukraus kiekis kur kas didesnis nei man jo reiktų dabar. Stebėtinai lengvai atsikračiau šių įpročių ir vis dažniau mano rankose vietą pradėjo atrasti buteliukas natūralaus vandens.
Taip pat, trenerės nurodymu, iš savo mitybos raciono išbraukiau miltinius produktus. Taip, taip, širdis plūdo kraujais, kai teko sakyti „ate ate“ mano mylimiems kruasanams, šviežioms ir kvapnioms bandelėms, sumuštiniams ir kitiems konditerių šedevrams. Nepykite, gerbiamieji, jūs viską darote puikiai, tai ne jūs kalti dėl šių įtemptų santykių tarp jūsų ir manęs, tai aš.
Taip pat savo eksperimento laikotarpiui nusprendžiau atsisakyti vartototi alkoholį. Pastaba – šis sakinys nebuvo suderintas su naująja valdžia ir labai tikiuosi, jog jos atstovai skaito ir man atsiųs kokį nors apdovanojimą už pasiaukojimą bei būvimą geru pavyzdžiu kitiems.
Anglai – ryte, baltai – vakare
Jei ši antraštė skamba kaip kovingųjų vikingų įtempta darbotvarkė, vadinasi, savo darbą atlikau puikiai. Na, gerai, anglai šiame kontekste tai žargonu pavadinti angliavandeniai, o baltai.. Turbūt jau atspėjote, jog baltymai.
Trenerė man siūlo angliavandenius vartoti iki pietų, o po pietų rinktis daugiau baltymų turintį maistą. Maža to, turiu pradėti valgyti septynis kartus per dieną. Ne tris, ne penkis, o septynis. Pirmosiomis dienomis prie tokių mitybos įpročių įprasti labai sunku, tačiau ir tai galima išspręsti geresniu planavimu ir netgi savotišku strateginiu mąstymu. Kadangi turiu valgyti kas dvi valandas, o pietauti dažniausiai su kolegomis lekiame apie 12:30, vadinasi, pirmą kartą pavalgyti turiu apie pusę devynių. Ir tai man visai geras sprendimas, nes darbo dieną pradedame nuo 9:30, o keliuosi 8 valandą ryte.
Dažniausiai pusryčiauju valgydamas avižų košę, kurioje daug skaidulų. Kitaip tariant, kuo pigesnės avižos – tuo geriau. Tie variantai, kurie pardavinėjami kaip užpilamos košės, nebūtinai geri ir naudingi. Antruoju valgymu dažniausiai nusitaikau į bananą. Per pietus renkuosi vištieną, jei ji virta – tobula. Kuo mažiau padažų, įvairių riebalų – tuo geriau.
Kai laikas pradėti galvoti apie baltymų dozę, į pagalbą ateina žuvis. Tunas savo sultyse ar lašiša – puikiai tinka ir leidžia sugalvoti įvairiausių patiekalų variacijų, kurios bus ne tik naudingos, bet ir skanios. Tiesa, lašiša yra riebi žuvis, todėl geriau šio varianto nepasilikti vėlyvam vakarui.
Paskutiniuoju valgymu dažniausiai renkuosi kelis virtus kiaušinius.
Ar tai tobula mityba? Tikrai ne, tai viso labo pagrindai ir aš jau pradedu išmokti, kiek daug sveikų patiekalų galima pasigaminti ir kad tai nėra tik košės. Kelis tokius receptus pateiksiu jums kitame tekste.
Dienoraštis
Po pirmojo mėnesio mane svarstyklės informavo, kad numečiau jau 7 kilogramus. Žinau, skamba visai nemažai, tačiau, anot trenerės, mano sudėjimo žmonėms toks svorio kritimas nėra riba – aktyvesnis judėjimas ir pasikeitusi mityba duoda savo pirmuosius rezultatus, be to, manyje, pasirodo, buvo susikaupę nemažai vandens.
Be to, po pirmojo mėnesio pirmą kartą nubėgau be sustojimo septynis kilometrus. Švęsti tikrai buvo ką.