Nauja biokuro katilinė nuodija kauniečius

Aplinkosaugininkai nustatė, kad bendrovės „Lorizon energy“ biokuro katilinės išmetimai į aplinką leistinas normas viršija 2,6 karto. Oro tarša padidėjo todėl, kad vietoj biokuro bendrovė pradėjo deginti durpes. Verslininkai sako, kad jiems taip yra pigiau.

Gresianti bauda - apie 16 tūkst. litų

Pačioje Kauno širdyje prieš metus pradėjo veikti bendrovė „Lorizon energy“ 12 mln. litų kainavusi 10 megavatų biokuro katilinė. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Kauno miesto agentūros kovo pradžioje atlikti tikrinimai parodė, kad katilinė kietųjų dalelių į orą išmeta 2,6 karto daugiau negu leistina norma (nustatyta 1045 mg/Nm3, o norma - 400 mg/ Nm3), o anglies monoksido išmetimai leistiną normą viršija 1,2 karto (nustatyta 4817 mg/Nm3, o norma 4000 mg/Nm3). 

Už aplinkos orui padarytą žalą ir netinkamai tvarkomas susidariusias atliekas, pelenus iš deginamo kuro, Kauno miesto agentūra skaičiuoja, kad bus skirta baudų ir nuobaudų apie 16 tūkst. litų. Nustatyti viršijimai fiksuoti todėl, kad bendrovė „Lorizon energy“ nieko nepranešusi pakeitė biokurą į durpes, medienos, šiaudų, žolės granules, skiedras ir pjuvenas. Durpės yra iškastinis kuras ir nepriklauso atsinaujinančioms kuro rūšims. Joms degant išsiskiria sieros dioksidas, azoto oksidas, suodžiai, anglies dioksidas. Degant durpėms atsiranda papildomų sieros anhidrido teršalų, pelenų kiekis susidaro gerokai didesnis nei degant biokurui.

Apgavo visuomenę, kai pristatė biokuro katilinę?

Pasak Kauno miesto agentūros vedėjo Eugenijaus Vainalavičiaus, planuojant ir projektuojant įrenginį buvo atliktas didžiulis darbas. Atliktas Poveikio aplinkai vertinimas, paskelbta išvada visuomenei. Esą visuomenė neturėjo pretenzijų, nes visi džiaugėsi, kad Kaune pradės veikti dar viena katilinė, gaminanti energiją iš atsinaujinančių išteklių, deginant biokurą: medienos, šiaudų, žolės granules, skiedras ir pjuvenas. Bet netrukus po atidarymo, jie biokuro katilinėje pradėjo deginti ne biokurą, o durpes. 

„Šitas veiksmas mus labiausiai ir užgauna, kad padarytos visos buvo poveikio procedūros, visuomenės informavimo procedūros, priimtas detalus planas su konkrečiu objektu. Kai pridavė objektą eksploatacijai, pastatė jį, praėjo du mėnesiai, rankutėmis paplojo, dabar - viso gero į tuos metų laiko įdirbius ir būkit geri ir nesikabinėkite“, - sako E. Vainalavičius.

Kauno miesto agentūros vedėjas sako, kad verslininkai neslepia ėmę durpes deginti dėl to, kad jos yra pigesnės. Tą patvirtino ir pats „Lorizon energy“ vadovas Andrius Bložė, atsakydamas į GRYNAS.lt klausimus raštu.

„Didžiąją dalį šilumos gamybos kaštų sudaro kuro kaina. Natūralu, kad kiekvienas nepriklausomas gamintojas nuolat vertina esamą situaciją, į ją reaguoja ir ieško būdų, kaip sumažinti gamybos kaštus, o ir kartu kainą vartotojui, naudodamas vietines kuro rūšis: medieną, durpes, šiaudus, miško kirtimo atliekas, kitas kuro rūšis, kurios dažniausiai ir yra biokuras“, - atsakyme dėsto A. Bložė.

Jo teigimu, medžio skiedros kaina per paskutinius 3 metus išaugo daugiau nei 45 proc., tai lemia ir šilta žiema, kuomet susiduriama su kuro tiekimo problemomis. Tuo tarpu kuro durpėms būdinga palyginti stabili kaina ir tiekimas. „Aplink turime puikių pavyzdžių, kuomet pažangios ir modernios šalys (Estija, Suomija, Airija) puikiai išnaudoja kuro durpes, tokiu būdu mažindamos savo priklausomybę nuo importuojamo kuro“, - teigė A. Bložė.

Pasak jo, Kauno miesto gyventojams vien per pastaruosius metus šilumos kaina sumažėjo daugiau nei 11 proc. Didžiąja dalimi jos mažėjimą lemia nepriklausomi šilumos gamintojai. „Lorizon energy“ gamina apie 5 proc. Kauno miesto šilumos energijos.

A. Bložė tvirtina, kad jų veikla yra teisėta: „Esama konkurencija, kuri dažnai būna ne visai sąžininga, tik dar labiau sustiprina norą veiklą vykdyti absoliučiai teisėtai ir ieškoti geriausių bei saugiausių sprendimų vartotojui ir gamtai“.

Bendrovė „Lorizon energy“ planuose skelbė, kad degindami biokurą į aplinką jie išmes virš 100 tonų teršalų per metus. O pagal ataskaitos duomenis, pernai į aplinkos orą išmesta beveik tūkstantis tonų teršalų, tai dešimt kartų daugiau negu planuota projektiniuose dokumentuose. 

Pažeidimai kartojasi

Tai ne pirmas bendrovės pažeidimas. Jau anksčiau, ji yra bausta už žalą gamtai. Spalio mėnesį Kauno miesto agentūra nustatė, kad „Lorizon energy“ katilinės išmetimai į aplinką 1,38 karto viršija leistiną normą. 

Bendrovei „Lorizon energy“ skirta 12,6 tūkst. litų bauda už aplinkos orui padarytą žalą, o jos direktoriui A. Bložei skirta administracinė nuobauda - 600 litų. Bendrovė įpareigota pakeisti naudojamo kuro rūšį, bet vėlesni aplinkosaugininkų tikrinimai parodė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, todėl bendrovės direktoriui skirta papildoma 1500 litų bauda, kurią teismas pripažino kaip pagrįstą. 

Kauno miesto agentūra dar kartą išrašė privalomąjį nurodymą: katilinėje deginti biokurą, o ne durpes. Bet ir vėl „Lorizon energy“ apskundė šį nurodymą teismui. Kol kas teismas savo sprendimo nėra pateikęs.