Liga pasiglemžė daugiau nei 30 prieniškio medžių
Prieš bakterinę degligę cheminiai preparatai – bejėgiai. Tuo įsitikino ir Prienų rajono Pakruojo seniūnijoje įkurtas sodas. Jo savininkui neliko nieko kito, kaip tik skaudančia širdimi žiūrėti, kaip ugnis pasiglemžė jo puoselėtus augalus.
Pavojingiausių ligų trejetuke besipuikuojanti degligė šiemet jau pražudė ne tik dalį prieniškio ūkio. Jos židinių buvo aptikta ir dviejuose Kauno rajono vietose – Obelynės parke ir Stabaunyčios kaime. Valstybinė augalininkystės tarnyba skelbia, kad šiemet Lietuvoje pastebėtas bakterinės degligės protrūkis.
Specialistė: degligė Lietuvos nepaleis
Teigiama, kad bakterija erwinia amylovora, sukelianti degligę gali pažeisti kone 180 erškėtinių šeimos augalų. O labiausiai iš jų lietuvių soduose paplitę obelys, kriaušės, svarainiai ir kt.
Specialistė, kalbėdama su GRYNAS.lt žurnalistu, teigė, kad visai tikėtina, jog pasaulyje paplitusia liga serga ir kitų Lietuvos regionų medžiai, tik apie tai nėra informacijos. Anot jos, greičiausiai su deglige lietuviams teks susitaikyti, kadangi ji taip lengvai sodininkų nepaleis. Vienintelė išeitis – selekcininkų išvestos naujos rūšys, kurios šiai ligai būtų atsparios.
„Ypatingai šiai ligai yra jautrios gudobelės. Apskritai, sirgti gali ne tik sodo augalai. Įdomu tai, kad nors kaulavaisiai ir priklauso tai pačiai augalų šeimai, tačiau nėra pastebėta, kad jie sirgtų. Tai daugiau būdinga sėklavaisiams. Galiu nuraminti, kad serbentai ligai nėra paveikūs. Jie priklauso visai kitai šeimai“, - aiškino specialistė.
Jei šalia namų auginate tik keletą medžių ir dėl to manote, kad degligei esate per smulki žuvelė, labai klystate. Liga plinta ne tik stambiuosiuose ūkiuose. Vienintelė jūsų turima obelis ar kriaušė gali taip pat užsikrėsti bakterine liga. „Jūsų ūkelio kriaušė ar obelis gali susirgti. Taip pat gali susirgti ir, pavyzdžiui, kaulenio gyvatvorė. Jei upės pakrantėje auga laukinės gudobelės, jos taip pat gali užsikrėsti“, - perspėjo moteris.
Liga atsliūkina tyliai, bet smogia visu stiprumu
Jos teigimu, pavojingą ligą pastebėti neįgudusiam sodininkui labai sudėtinga. Degligės požymiai labai panašūs į kitų ne tokių pavojingų ligų požymius. Todėl identifikacijai būtini molekuliniai tyrimai.
Degligę gali platinti vabzdžiai ir paukščiai. Taip pat ji gali būti pernešta su užsikrėtusiais skiepais bei sodinukais. Atsižvelgiant į tai, perkant augalus labai svarbu sužinoti, ar augintojas yra registruotas Fitosanitariniame registre.
A. Valiuškaitė teigė, kad degligė yra karantininių ligų sąraše ir didieji medelynai nuolat tikrinami specialistų, kurie aiškinasi, ar sode nėra bakterinio užkrato. „Sodai tikrinami mažiausiai du kartus per metus. Ir jeigu randamas ligos židinys, jis turi būti sunaikintas išraunant vaismedžius ir juos sudeginant, kad liga toliau neplistų. O žmonės, turintys vos kelis medžius, sprendžia patys, ką daryti su kenkėjų užpultais vaismedžiais“, - dėstė specialistė, pridūrusi, kad nenupjauti ligos pažeisti medžiai gan greitai miršta.
Pirmą kartą degligė buvo užfiksuota JAV 1870 metais. Kiek vėliau ji persikėlė į Angliją, o galiausiai liga pasiekė ir centrinę Europą. Lietuvoje su deglige pirmą kartą susidurta 2005 m. Tuomet aptikta net 17 jos židinių.