Randa rudeninių grybų
Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi savo laimikiais. Jų gausa ir įvairove sunku patikėti.
Birželio 4 d. Vida Kaišiadorių rajone, Strošiūnų miške, pririnko dubenėlį voveraičių. Šių grybų gyventojai skelbia jau radę ir kitur: Šilutės, Tauragės rajonuose, Labanore, Anykščiuose.
Giedrė dar gegužės 28 d. Alytaus mieste aptiko didžiulį baravyką. Tiesa, moteris sakė, kad jis jau buvo sukirmijęs.
Zigmas Birštono savivaldybėje rado net keletą nemažų raudonikių. Juos aptiko netikėtai, pastebėjęs vieną raudonikį pamiškėje netoliese rado ir kitus.
Tokių istorijų šiuo metu apstu.
Geri orai dygti
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad jei ne šie neįprasti metai, galėtume galvoti, kad žmonės tiesiog juokauja, tačiau toks ankstyvas ir gausus kai kurių grybų pasirodymas yra tikra tiesa.
„Baravykai, ko gero, dabar randami ne tikriniai, o vasariniai, kurie dygsta anksčiau. Iš išvaizdos jie atrodo labai panašūs į tikrinius baravykus. Tikriniai auga po spygliuočiais, mišriuose miškuose, o vasariniai – lapuočių miškuose, ten, kur yra liepų, drebulių, skroblų ir t.t.
Vasarinis baravykas, net ir iš pavadinimo galima suprasti, auga vasarą. Tik tiek, kad dabar yra dar tik pirmosios jos dienos. Mes esame pripratę metų laikus skaičiuoti pagal kalendorių, tačiau yra ir fenologija, gamtos dėsniai. Fenologiškai šiemet vasara gamtoje prasidėjo anksčiau.
Metų laikai pasikeitė, nors sezoniškumas išliko. Žiema dabar nebūtinai ateina gruodžio 1 d., o vasara – birželį“, – tikina D. Makavičius.
Anot jo, orai grybams buvo palankūs.
„Buvo šilta, šlapia. Sulaukėm net krušos, aišku, grybams tai žalos nepadaro, atvėsta trumpam. Per medžių lają kruša grybų taip nepažeidžia, kaip, pavyzdžiui, sodininkų derliaus. Drėgmės gauna, šilta – tai viskas ko reikia“, – aiškina jis.
Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių parsineša ir voveraičių. Jos, sako gamtininkas, nėra kažkas neįprasto šiam metui: „Birželio mėnesį jų jau būdavo. Pamenu iš vaikystės, kad pirmosios voveraitės jau pasirodydavo su pirmosiomis ankstyvosiomis bulvėmis. Žinoma, dabar jos pradeda augti anksčiau. Tai priklauso ir nuo regiono“.
Raudonikių gamtininkas teigia pats rasdavęs birželio gale – liepos pradžioje, tačiau vėliau jie trumpam išnyksta.
„Birželio antroje pusėje, liepos pradžioje raudonikių būdavo jau ne vienas, kitas, o tiek, kad užtekdavo ir pavalgyti. Paskui jų neberasdavom ir jie vėl pasirodydavo jau įprastu metu: rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje. O šiemet pasirodė anksčiau, viskas šiais metais gamtoje paankstėjo“, – sako pašnekovas.
Ko laukti
Nepaisant ankstyvo miško gėrybių derliaus, įprastų rudeninių grybų jų laiku vis tiek sulauksime, tikina D. Makavičius:
„Fenologiškai grybų pasaulyje viskas vyksta anksčiau, tačiau nusiminti nereikia, kai ateis ruduo grybauti vis tiek galėsime. Su grybais nėra taip, kaip, pavyzdžiui, su braškėmis, nuskynei ir viskas, daugiau nėra. Grybas yra tik vaisiakūnis, o grybiena yra plačiai pasklidusi dirvoje, todėl ji išaugins naujų grybų. Būna, grybą nupjauni, o šalia po savaitės išauga kitas.“
Anot jo, jei toks kaip dabar klimatas Lietuvoje išliks, galėsime džiaugtis grybais ilgiau, tačiau jei šils ir toliau, jiems gali tapti per sausa.
„Kai klimatas buvo vėsesnis grybų įvairovė ir gausumas buvo mažesnis, dabar, galime pasakyti, pasiekėme piką, tačiau jei orai ir toliau šils, klimatas sausės, grybams dygti sąlygos taps nepalankios ir jų gali vėl mažėti“, – tikina jis.
Gamtininkas spėja, kad liepos viduryje greičiausiai sulauksime pertraukos ir grybautojai galės pailsėti.
„Dabar buvo šilta, drėgna, grybų vaisiakūniai susiformavo ir išdygo, kiti dar nepasiekė tokios brandos, neišsivystė, jiems reikia laiko ir viskas priklausys nuo to, kokie bus orai. Grybai auga visą laiką, jų įvairovė didelė, bet daugiausiai žmonės nori tų tradicinių rudens grybų.
Liepą ir rugpjūčio pirmąsias dienas jų jau greičiausiai nematysime, nes orai paprastai būna nepalankūs, bet jie vėl pasirodys rudeniop“, – pridūrė D. Makavičius.
