Mėlynoji bitė (Xylocopa valga) – bičių (Apidae) šeimos vabzdys.
Kūnas 20-27 mm ilgio, juodas, apaugęs juodais plaukeliais. Sparnai su mėlynai violetinės spalvos blizgesiu.
Biologija
Skraido nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Lanko daugelio augalų stambesnius žiedus. Lizdus daro negyvoje, sausoje medienoje: Senuose sudžiūvusiuose medžiuose, mediniuose stulpuose, įvairiuose mediniuose pastatuose. Urvai būna iki 30 cm ilgio. Vienam lizde būna iki 10–15 akelių. Nauja karta išsivysto ir lizdus palieka liepos pabaigoje – rugpjūčio mėn. Žiemoja suaugėlio stadijos supuvusiuose kelmuose ar statinių sienose.
Paplitimas, gausumas
Aptinkama Vakarų ir Vidurio Europoje (išskyrus šiaurinius regionus), Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Turkijoje, Kaukaze, pietų Sibire, Centrinėje Azijoje, Mongolijoje.
XX a. pirmoje pusėje arealas Europos šiaurėje siekė net Pietų Suomiją ir Ladogos ežero pakrantes. Šiuo metu Lietuvoje ir Latvijoje neaptinkama. Lenkijoje išliko tik pietrytinėje šalies dalyje. Lietuvoje paskutinį kartą pastebėta 1944 m. Mazgaigalio kaime (Panevėžio r.). Išnykimo priežastys nėra tiksliai žinomos, manoma, jog dėl medinių statinių ir pavienių sausų medžių sumažėjimo. Rūšis įrašyta į Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos raudonąsias knygas
Grėsmės ir apsauga
Išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios. Pakitus žmonių gyvenimo būdui, smarkiai sumažėjo negyvos senos medienos. Išnyko daug medinių, rąstinių pastatų, tvorų, elektros ir telefono stulpų, pavienių sausų medžių. Galima neabejoti, kad tai prisidėjo prie bičių išnykimo. Grauždamos urvus bitės labai gadina medinius statinius, todėl galėjo būti intensyviai naikinamos. Be to, natūralias pievas ir ganyklas keičiant kultūrinėmis, gerokai sumažėjo mitybinių augalų. Jeigu būtų vėl aptikta bičių, pirmiausia reikėtų išsaugoti veisimosi vietas.