Ar dėl spartesnio interneto aukosime sveikatą?

Mobiliojo ryšio operatoriai prašo padidinti leistiną elektromagnetinio lauko spinduliuotės lygį 10 kartų. Tokį prašymą verslininkai motyvuoja dviem priežastimis. Pirma, reikia sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams naudotis belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu, vystyti naujų technologijų diegimą. Antra, šiuo metu Lietuvoje leistina elektromagnetinė spinduliuotė yra viena mažiausių visoje Europoje. Tačiau jei jau dabar skamba perspėjimai apie elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai, kas nutiks, kai jų stiprumas padidės dešimteriopai?

Prašo didinti 10 kartų

Seimo Sveikatos reikalų ir Informacinės visuomenės plėtros komitetai trečiadienį nusprendė siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai iki liepos 11 dienos įvertinti galimybę padidinti elektromagnetinio lauko spinduliuotės lygį bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus, praneša naujienų agentūra „ELTA“.

Šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta mažiausia spinduliuotės norma ES šalyse. Mobiliojo ryšio operatoriai siūlo higienos normoje nustatytą didžiausią leidžiamą elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio vertę 0,3-300 gigahercų (GHz) radijo dažnių juostoje padidinti nuo 10 mikrovatų kvadratiniam centimetrui bent iki 100 mikrovatų kvadratiniam centimetrui (μW/cm2).

Pasiūlymas grindžiamas 1999 metų liepos 12 dienos Tarybos rekomendacija dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenei apribojimo, pagal kurią energijos srauto tankio rekomenduojama vertė 0,9 GHz-300 GHz radijo dažnių juostoje yra 450-1000 μW/cm2.

Nenori likti izoliuota sala

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel“ patarėja teisės klausimais Loreta Andziulytė, komentuodama pateiktą prašymą teigė, kad Lietuvos higienos normos, priklausomai nuo dažnių, yra 45-100 kartų griežtesnės nei rekomenduoja Europos Sąjunga. Tuo tarpu naujausios mobiliojo ryšio technologijos reikalauja efektyvaus dažnių panaudojimo.

„Tokius tikslus – užtikrinti greitos spartos internetą kiekvienuose namuose – kelia Europos Sąjunga savo Skaitmeninėje dienotvarkėje 2020 (Digital Agenda 2020). Kad neliktume izoliuota sala ir Lietuvos gyventojai galėtų sklandžiai naudotis belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu kaip ir visi europiečiai, būtina peržiūrėti galiojančią higienos normą ir padidinti leistiną elektromagnetinės spinduliuotės normą priartinant ją prie ES rekomendacijų ir kitų ES šalių vidurkio. Dabartinės normos riboja naujausių technologijų diegimą ir plėtrą Lietuvoje. Pakeitus reglamentavimą vartotojai gaus kokybiškas paslaugas, valstybė – konkurencinį pranašumą“, - aiškino L. Andziulytė.

Anot jos, Pasaulio sveikatos organizacija reguliariai vertina elektromagnetinio lauko įtaką žmogaus sveikatai, o Europoje nustatant leistinas normas remiamasi būtent šios organizacijos rekomendacijomis. „Lietuva taip pat yra šios organizacijos narė ir gali susipažinti su visais naujausiais mokslininkų tyrimais bei rekomendacijomis“, - sakė „Omnitel“ atstovė.

Žalingo poveikio mokslas nenustatė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto, Telekomunikacijų inžinerijos katedros docentas Ričardas Visvaldas Pocius GRYNAS.lt teigė, kad šis mobiliojo ryšio operatorių prašymas susijęs su noru plėtoti informacinių technologijų, konkrečiai bevielio ryšio, tinklus. Vietose, kuriose gyvena daug mobiliojo ryšio vartotojų, atsiranda poreikis diegti daugiau kanalų, o ir patys vartotojai nori vis daugiau ir įvairesnių paslaugų. Jau nebeužtenka tik antros kartos GSM (Group Special Mobile - globalus ryšio standartas - red. past.). technologijų, naudojamos trečiosios kartos technologijos (3G), o kai kur jau pastatytos ir ketvirtosios kartos (4G) ryšio stotys.

„Ant vieno bokšto arba ant vieno pastato stogo yra sutelkiamos įvairių operatorių bazinių stočių technologijos, todėl labai artimoje aplinkoje sunku atitikti higienos normos reikalavimus, kurie nėra visiškai pagrįsti. Pavyzdžiui, virš namo stogo pusantro metro aukštyje susidaro elektromagnetiniai laukai, viršijantys leidžiamus lygius – tokiu atveju, jeigu tie laukai stipresni nei 10 μW/cm2/cm2, paprasčiausiai toje vietovėje nebeleidžiama plėtoti tinklo. Tokia situacija nėra išimtinė, miestuose, kur urbanizacijos lygis yra pakankamai aukštas, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, ši problema tampa labai aktuali“, - situaciją komentavo R. V. Pocius.

Paklaustas, o kokią įtaką toks technologijų vystymasis ir elektromagnetinės spinduliuotės didinimas gali daryti žmonių sveikatai, mokslininkas iškart perspėjo, kad nėra medikas, todėl tenka remtis kitų sveikatos specialistų pateikiamais duomenimis.

„Kiek esu susipažinęs su pasauline mokslininkų ir medicinos specialistų literatūra (o studijų yra atlikta dešimtimis ir šimtais), negalima kalbėti, kad yra įrodyta žala ar kenksmingumas (elektromagnetinės spinduliuotės – red. past.) Tačiau negalima ir visiškai neigti poveikio. Kol kas egzistuoja tokia nuostata, kad žalingo poveikio nedaro. Tačiau vienas dalykas yra elektromagnetiniai laukai, kuriuos sukuria mobiliojo ryšio bazinės stotys ir visai kitas – lokaliniai elektromagnetiniai laukai, kurie sukuriami paties mobiliojo telefono. Laukai, kuriuos sukuria prie ausies priglaustas telefonas, be abejonės yra dešimtimis ir šimtais kartų stipresni negu bazinių stočių, nes jos yra nutolusios nuo vartotojų keliasdešimt metrų ar net kilometrų“, - aiškino R. V. Pocius.

Pašnekovas pabrėžia, kad jokiais būdais negalima sakyti, kad padidinus leistiną spinduliuotę mobiliojo ryšio stotims, ji padidės ir mobiliųjų telefonų turėtojams. „Kokia ji buvo, tokia ir išliks, juo labiau, kad yra šiuolaikinės technologijos. Yra tam tikri technologiniai sprendiniai, automatinė galios kontrolė“, - sakė VGTU docentas.

GRYNAS.lt primena, jog VGTU mokslininkai yra pademonstravę, kokią spinduliuotę skleidžia senas ir naujesnis mobilieji telefonai.

Bijo, nes bangos kvepia ir nesimato

R. V. Pocius samprotauja, kad žmonės, kurie baiminasi mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės, pamiršta, jog tokią spinduliuotę skleidžia ir televizoriai bei radijo imtuvai. Praktiškai nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio klausydamasis radijo laidos ar žiūrėdamas televizijos laidą asmuo patekdavo į dešimteriopai galingesnį elektromagnetinį lauką.

„Ir visi gyvenome. Galų gale Vilniuje, prie Televizijos bokšto, kuris taip pat senokai pastatytas, žmonės gyvena, ten elektromagnetiniai laukai ir fonas yra ganėtinai aukštas, bet nėra statistikos, kad ten yra daugiau vėžinių susirgimų. Lietuvos medikai neturi argumentų, kurie pagrįstų 10 μW/cm2 lygį. Ir čia aš iš tikrųjų matau problemą“, - dėstė mokslininkas.

L. Andziulytė

Dabartinės normos riboja naujausių technologijų diegimą ir plėtrą Lietuvoje. Pakeitus reglamentavimą vartotojai gaus kokybiškas paslaugas, valstybė – konkurencinį pranašumą.

Paklaustas, kodėl didelė dalis gyventojų elektromagnetinę spinduliuotę sieja su pavojumi sveikatai, R. V. Pocius pateikė pasiūlymą: „Jeigu Lietuvoje elektromagnetinių laukų baimę jaučia apie 72 proc. gyventojų (pagal apklausas), tiems žmonėms pasiūlyčiau išjungti mobiliuosius telefonus. Ir visa problema išsispręstų. Jeigu neklystu, kažkurie operatoriai Panevėžyje, esant panašiai situacijai, žmonėms intensyviai skundžiantis, kad jaučiami labai stiprūs elektromagentiniai laukai, sustabdė bazinės stoties funkcionavimą. Po to pasipylė dideli protestai, laiškai ir skundai, kad žmonės liko be ryšio, be informacijos. Po to vėl stotis pradėjo funkcionuoti kaip ir funkcionavo ir daugiau pretenzijų nebėra“, - sakė VGTU docentas.

Jo teigimu, esminė visų fobijų priežastis – psichologija. Dar daugiau, mokslininkas aiškina, kadangi „bangos nekvepia, yra nematomos, neapčiuopiamos, mistiška jų būtis žmogų verčia bijoti ir tai savaime yra suprantama“.

Pasiūlymą laiko skubotu

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus laikinasis vedėjas Marius Urbonas kritiškai vertino mobiliojo ryšio operatorių pasiūlymą padidinti leistiną elektromagnetinio lauko spinduliuotės lygį, nes, jo teigimu, nesigirdi rimtų argumentų, kodėl tai daryti būtina.

„Manau, visuomenė turėtų sunerimti, kaip sunerimo ir visuomenės sveikatos specialistai, kad vyksta aršūs mobilaus ryšio operatorių bandymai, nepateikus pakankamai moksliškai pagrįstų argumentų, bandyti daryti įtaką reglamentavimo pakeitimams. Negavome iš mobilaus ryšio operatorių ir jų atstovų rimtų, argumentuotų teiginių, kad nuo 2014 m. birželio mėn. elektromagnetinė spinduliuotė tapo mažiau pavojinga arba pasikeitė Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Parlamento, Europos Komisijos ir jos institucijų požiūris į šio veiksnio reglamentavimą, poveikio sveikatai aspektus“, - teigė M. Urbonas.

Jis primena, kad Europos Parlamentas 2011 metų rezoliucijoje pasiūlė persvarstyti Europos Komisijos nuo 1999 m. taikomas rekomendacijas ir jų mokslinį pagrindimą, pateiktą 1998 m.

Teigiama, kad prieš daugiau kaip dešimtmetį pateiktas pagrindimas nebeatitinka naujausios mokslinės informacijos dėl EML (elektromagnetinio lauko – red. past.) spinduliuotės galimai kancerogeninio (vėžį sukeliančio, - red. past.) poveikio ir ES šalims narėms reikia taikyti vadinamą ALARA principą – elektromagnetinės spinduliuotės ribines vertes nustatyti „tokias mažas, kiek įmanoma pasiekti“. M. Urbono teigimu, dabartinės Lietuvos higienos normos visiškai atitinka šį principą.

Įžvelgia trukdžius vystytis „žaliosioms technologijoms“

Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo specialistas pažymi, kad šiuo metu Europoje labiau nerimaujama ir tuo pačiu tiriama mobiliųjų ryšių įtaka dėl galimo ilgalaikio poveikio, kuris pasireiškia ne iš karto, o po tam tikro laiko, todėl gyventojai normos pakeitimą (padidinimą 10 kartų) pajustų ne iš karto.

„Suprantama, kad toks normavimo pakeitimas gal ir turėtų trumpalaikės naudos mobiliųjų ryšių verslui, tačiau galimai ir stabdytų galimybę sparčiau vystytis alternatyvioms vadinamoms „žaliosioms“ bevielio ryšio technologijoms, pavyzdžiui „Wimax“ sistemoms, kurių spinduliuotė yra ženkliai mažesnė (100-10 000 kartų už leidžiamas ribines vertes), o plėtrai net teoriškai netrukdo griežti Lietuvos normavimo principai“, - sakė M. Urbonas.

Pasak jo, tiek Europos Komisija ir jos institucijos, tiek Pasaulio sveikatos organizacija, mokslinės institucijos inicijavo nemažai mokslinių tyrimų dėl mobiliųjų telefonų elektromagnetinio spinduliavimo. Šiuo metu vyksta ES inicijuotas tyrimas „MOBI-KIDS“, kuriuo siekiama įvertinti ryšį tarp komunikacinių įrenginių naudojimo bei kitų aplinkos rizikos veiksnių ir navikų vaikų ir jaunuolių smegenyse.

M. Urbonas

Suprantama, kad toks normavimo pakeitimas gal ir turėtų trumpalaikės naudos mobiliųjų ryšių verslui, tačiau galimai ir stabdytų galimybę sparčiau vystytis alternatyvioms vadinamoms „žaliosioms“ bevielio ryšio technologijoms.

„Europos Komisija neseniai inicijavo viešą EML (elektromagnetinio lauko, - red. past.) problematikos klausymą, o ES pirmininkaujanti šalis Graikija organizavo konferenciją, skirtą aptarti galimą poveikį sveikatai ir apsaugą nuo šio poveikio. Šiuo metu renkama pati naujausia mokslinė ir praktinė informacija, kad būtų galima nuspręsti dėl naujų reglamentavimo principų Europos Sąjungoje, taikomų (siekiant, - red. past.) apsaugoti gyventojus. Europos Komisija kol kas neinicijavo Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. rekomendacijos dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms peržiūrėjimo, nes dar tebetęsiami moksliniai tyrimai ir vyksta informacijos analizė, todėl vienašališkas normavimo pakeitimas Lietuvoje būtų nesavalaikis. Tačiau diskusijos šiuo klausimu bet kuriame lygyje yra naudingos“, - savo nuomonę išdėstė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas.

Kaip mobilaisiais telefonais naudotis saugiai?

Paprastam žmogui svarbiausiu klausimu išlieka mobilųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė ir jos poveikis organizmui. Kaip svarsto M. Urbonas, būtina žmonėms aiškiai, suprantamai pateikti naudojimo instrukcijas bei įspėti apie galimas rizikas.

„Pateiktais tyrimo „Mobile phone use and brain tumours in the CERENAT case-control study“ („Mobiliųjų telefonų naudojimo ir smegenų navikų tyrimas CERENAT atveju“) duomenimis, žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba ilgiau nei 15 valandų per mėnesį, ir tai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, du-tris kartus labiau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys“, - teigė M. Urbonas ir pateikė keletą paprastų rekomendacijų, kaip šią riziką sumažinti.

Siekiant sumažinti galimą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai, siūloma laikytis tam tikrų praktinių rekomendacijų. Laukdami sujungimo su pageidaujamu abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite
prie pat ausies. Pokalbiai turėtų būti kaip galima trumpesni, jei truks ilgiau nei 10 min. – geriau naudoti laisvų rankų įrangą. Mobilųjį telefoną siūloma laikyti įdėkle ar laikiklyje, esančiame nuo kūno ne mažesniu kaip 1,5 cm atstumu - svarbu, kad įdėkle ir laikiklyje nebūtų metalo.

Kai mobilusis telefonas nereikalingas – geriausia jį išjungti (pavyzdžiui, per pamokas, miegant). Taip pat nepatariama naudotis telefonais važiuojant dviračiu, motoroleriu, mašina bei kitomis transporto priemonėmis, tačiau esant būtinybei – patariama naudotis bent jau laisvų rankų įranga.