Cukatos turi gilią istoriją. Atkeliavusios iš Rytų į Europą, jos greitai tapo populiarios Viduržiemio jūros pakrančių regione, o vėliau paplito Vidurio ir Šiaurės Europoje. Istorinėse kronikose galime aptikti įdomų faktą: 1386 m. Jogailos rengtai puotai iš Kijevo buvo atvežta sausos uogienės, kas, beje, ir buvo cukatos.
Taigi, pirkdami cukatas, pirmiausia prisiminkime – raudonų, žalių ar mėlynų ananasų nebūna, kaip nebūna ir violetinių apelsinų ar geltonų kivių. Ir jei jau cukatos yra nebūdingos spalvos, tai akivaizdu, kad gamyboje buvo naudoti sintetiniai dažikliai. Dar blogiau, kai dažiklis atitinka natūralią vaisiaus spalvą, ir jūs tiesiog neatkreipiate dėmesio į tai, kad produktas yra „pagražintas“.
Kad nustatytumėte, ar jūs tikrai įsigijote natūralias cukatas, ar vis tik – dažytas, pamirkykite cukatas į dubenį su karštu vandeniu. Jei vanduo pradėjo keisti spalvą – žinokite, kad jūsų pirkti saldumynai yra dažyti. Priminsiu, kad cukatų gamybos technologijoje yra numatytas apdorojimas temperatūra ir, jį panaudojus, pavojus prisivalgyti sintetinių dažiklių padidėja.
Vieni vaisiai cukruje „virsta“ kitais
Bet ir šis triukas nėra maisto pramonės technologų profesionalumo viršūnė. Cukatos – sąlyginai brangus produktas, todėl yra falsifikatorių taikinys. Gali atsitikti ir taip, kad įmetę cukatas į vandenį (dažikiui nustatyti), po kurio laiko vandenyje... cukatų nerasime! Jokio stebuklo čia nebūtų, tiesiog tektų susitaikyti su tuo, kad jus įžūliai apgavo. Vietoje tikrų vaisių jūs gavote cukruotų želatinos gabaliukų, išmirkytų aromatizatoriuje ir išdažytų. Be abejo, tokių „cukatų“ naudojimas, švelniai tariant, nerekomenduojamas.
Perkant cukatas, jas spustelėkite ir atkreipkite dėmesį į tai, ar neišsiskiria skystis. Jei taip, tai tokie vaisiai nėra tinkami vartojimui, nes skystis parodo, kad produktas buvo pagamintas pažeidžiant technologinius reikalavimus arba buvo netinkamai saugomas, todėl gali būti užterštas žalingomis bakterijomis ar kitais mikroorganizmais.
Sveika ar ne?
Dažnai cukatomis keičiami įprastiniai saldainiai ir tai – visai teisingas veiksmas, nes, nepaisant galimų nedidelių pavojų, apie kuriuos galėjote pasiskaityti aukščiau, cukatos – neabejotinai sveikesni saldumynai už gausiai chemija pagardintus saldainius, šokolado batonėlius ar konditerines plyteles.
Tačiau piktnaudžiauti cukruotais vaisiais irgi nevertėtų. Vis tik cukraus kiekis juose kartais siekia ir 80 proc. Beje, yra gaminamos ir mažo cukringumo cukatos, kurių sudėtyje yra vos 20 proc. cukraus, tačiau jos yra brangesnės už įprastines, turi trumpesnį galiojimo laiką ir kartais gali būti papildomai apdorotos konservantais, nes konservuojančio cukraus poveikio tokiam produktui nepakanka. Bet kokiu atveju apie cukrų nevalia pamiršti, todėl mėgaukitės cukatomis saikingai.