Su tais madingais pasitaiko ir nesusipratimų. Ir būtų keista, jei nepasitaikytų – juk žmogus susikuria lūkesčius iš reklamos, o tik po to bando pats. Tokių lūkesčių neatitikimų padaugėjo ypač dabar, kai net cheminės kosmetikos gamintojai ima reklamuoti natūralius savo kosmetikos ingredientus, tokius kaip argano ar sviestmedžio aliejai.
Aliejų pasaulyje reikia išsiaiškinti, kas jums geriausiai tinka
Natūralios medžiagos iš tiesų jaunina ir lygina, drėkina ir maitina, padeda odai susireguliuoti. Tiesiog tas stebuklingumas atrodo, kvepia ir yra juntamas šiek tiek kitaip. Gerokai žemiškiau. Tikri šalto spaudimo aliejai turi specifinį to augalo ir bendrai aliejui būdingą kvapą, o susigeria priklausomai nuo odos, ant kurios tepame. Į sausą atpalaiduoto kūno odą aliejus geriasi puikiai, riebesnė oda patepta aliejumi kurį laiką blizga, nes aliejus geriasi lėtai.
Žiemą išauga susidomėjimas sviestmedžio aliejumi. Jis tikrai puikiai saugo odą nuo šalčio. Tačiau taip pat tikrai turi specifinį kvapą ir sunkokai tepasi. Norint gerai jį užtepti, reikėtų šiek tiek sušildyti (sviestmedžio aliejus yra sotieji riebalai, todėl temperatūros nebijo). Tik pradedantiems atrasti natūralios kosmetikos turtus siūlyčiau pradėti nuo kremų su sviestmedžių aliejumi, ne nuo gryno produkto. Jie ir tepsis geriau, ir kvepės gardžiau, ir atliks kitas kremams priderančias funkcijas. Juo labiau, kad dauguma žiemai skirtų natūralių kremų gaminami su sviestmedžio aliejumi, taigi pasirinkti yra iš ko.
Kuo mums naudingos plovimo metu atsirandančios putos?
Įpratimas, sakoma, yra antra prigimtis. Tie, kas plauna galvą natūraliais ar ekologiškais šampūnais, nesitiki, kad vos jo užpylus, visa galva pasidengs putomis. Taip pat nemaudo vaiko putų vonioje.
Nes ne putos plauna. Jos skirtos mūsų akims ir vaizduotei, kad matydami daug putų įsivaizduotume švarą. Taip piešiama knygelėse, rodoma filmuose – toks yra kultūrinis įspaudas.
Visai būtų smagu su tom putom žaisti, jei jos nedirgintų ir neprovokuotų alergijų. Tačiau būtent tai ir vyksta. Iki šiol nėra atrasta jokia prausimui tinkama natūrali medžiaga, kuri taip smarkiai putotų kaip sintetinės. Geriausia natūrali plaunanti medžiaga – kokosas, nors tarp natūralių produktų nepralenkiamas, toli gražu netinka putoms gaminti. O švelniai plauti – kuo puikiausiai.
Natūralus ir ekologiškas blakstienų tušas nebus vandeniui atsparus. Jis taip pat nestorins ir neilgins blakstienų daug kartų. Jis paryškins, pastorins, pagražins. Padarys taip, kad natūralus akių grožis išryškėtų ir atsiskleistų ir svarbiausia nesudirgins akių. Būtų neprotinga tikėtis iš jo dirbtinių blakstienų įspūdžio.
Kandims natūralumas patinka
Tačiau joks purumas ir patogumas negali atsverti fakto, kad margarine esantys hidrinti riebalai yra žmogaus organizmui nebūdinga ir potencialiai pavojinga medžiaga. Kaip ir visi rafinuoti aliejai bei juose „čirškinti“ bet kokios kilmės kąsneliai (vištienos, bulvės, kalafijoro ar pan.). Neretas miestietis nustemba patyręs, kad „žalias“ pienas sugyžta per porą dienų, o jo paviršiuje nusistovi storokas grietinėlės sluoksnis. Ir grietinėlė ta kitokia – gelsva, ne balta ir nepuri... daugeliui ir neskani.
Antrieji – maistingųjų medžiagų praktiškai neturi arba turi dirbtinai pridėtas, jie yra mūsų organizmui nepažįstami, todėl dažnam pažeidžia įvairių sistemų balansą (pvz., cukraus, riebalų, bendrai medžiagų apykaitos). Tačiau yra įprasti, patogūs, pigūs, nepriklausomi nuo žmogaus asmeninio skonio.
Nerafinuotus miltus ir grūdus, chemiškai neapdorotas sėklas, riešutus, džiovintus vaisius ypač mėgsta maistinės kandys ir kiti kenkėjai. Gamintojui, nenaudojančiam chemjos (pvz., ekologiškam), iškyla rimtas iššūkis gamybos ir sandėliavimo laikotarpiu išlaikyti šiuos produktus švarius.
Tačiau jei namuose esama kandžių, jos labai greitai prisistato tokio maisto paragauti. Turėtumėm sutikti, kad renkasi jos teisingai. Kita vertus, joms ir lengviau – nereikia nugalėti nusistovėjusių grožio, švaros bei prabangos įvaizdžių, kurie mūsų gyvenime užima tiek daug vietos.