Išgeriantys tris stiklines – turėtų sunerimti
Naujausioje mokslininkų studijoje, išspausdintoje leidinyje American Journal of Public Health, analizuoti 1999-2002 metų duomenys iš 5 309 amerikiečių sveikatos kortelių (tirti asmenys, patenkantys į 20-65 metų grupę ir neturintys įrašų apie diabeto, širdies ir kraujagyslių ligas). Tyrėjai palygino ląsteles tų žmonių, kurie visiškai negeria gaiviųjų gėrimų su tų, kurie kasdien išgeria apie 360 ml saldintų gėrimų (kiek daugiau nei vieną mažos talpos buteliuką). Net 21 proc. tyrimo dalyvių teigė kasdien išgeriantys mažiausiai puslitrį tokių gėrimų.
„Tai yra pirmoji tokio pobūdžio studija, parodanti sąryšį tarp gaiviųjų gėrimų ir telomerų ilgio. Ji taip pat įrodo, kad telomerų trumpėjimas prasideda daug anksčiau, nei žmogų užpuola kokia nors liga. Labai tikėtina, kad gaiviųjų gėrimų vartojimas yra susijęs ir su trumpesniais telomerais vaikų ląstelėse“, - sakė profesorė, viena studijos autorių Elissa Epel.
Iki šiol gaivieji gėrimai buvo siejami su nutukimu, cukriniu diabetu ir širdies ligomis, todėl, kaip rašo treehugger.com, naujausia mokslininkų studija ir jos išvados galėtų būti dar viena priežastimi, kodėl verta atsisakyti saldintų gaiviųjų gėrimų. Įdomu ir tai, kad tyrimo metu nerastas ryšys tarp telomerų trumpėjimo ir 100 proc. natūralių sulčių vartojimo.
Limonadui neturi jokių gerų žodžių
Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė pripažįsta, kad gąsdinimai, jog gerdami saldžius, gazuotus gaiviuosius gėrimus (limonadą) rizikuojate savo sveikata, yra tikra tiesa. Šį gaivųjį gėrimą galima gerti nebent išimtiniais atvejais, kai labai norisi, bet šiukštu nepiknaudžiauti ir kai įmanoma – iš viso vengti.
Linonaduose, anot pašnekovės, yra labai daug cukraus, kuris išbalansuoja organizmą ir skatina gerti gaiviųjų gėrimų dar ir dar.
„Galima pasižiūrėti, kiek žmogus gali išgerti vandens, ir kiek – limonado. Saldinti gėrimai visiškai nemalšina troškulio. Juose yra didžiuliai cukraus kiekiai. Ant gėrimo pakuotės būna parašyta, kiek to cukraus yra. Vienas cukraus šaukštelis sudaro maždaug 6 gramus. Ant gėrimo pakuotės būna rašoma, kiek yra gramų cukraus yra 100 mililitrų gėrimo. Būkime sąžiningi – šimto mililitrų niekas negeria, geria 0,3 litro, 0,5 litro ar net ir daugiau per dieną – cukraus kiekis išeina fantastiškai didelis“, - perspėja sveikos mitybos specialistė.
Organizmo situaciją blogina ne tik cukrus, bet ir įvairiausi priedai, esantys limonaduose, - kvapikliai, dažikliai. Apie kenksmingus saldžiųjų gazuotų gėrimų priedus GRYNAS.lt jau yra rašęs.
Limonadas turi ir dar vieną blogą savybę – angliarūgštę. Ji žmogaus organizme tirština kraują, apsunkina medžiagų apykaitą. Taigi V. Kurpienė atvira: net ir labai stengdamasi limonadams užtarti ji neranda nė vieno gero žodžio.
Geriau sultys, bet geriausia – vanduo
Alternatyva limonadams galėtų būti sultys ir sulčių gėrimai, tačiau net ir jie nėra tokie „nekalti“, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Geriant gaiviuosius gėrimus, žmonės būna dehidratuoti. Atrodo, kad skysčių išgeria daug, bet tie skysčiai organizmo neprisotina. Kai vidutinio svorio žmogui trūksta daugiau nei litro vandens, jis pradeda nebejausti troškulio, nebent kažką suvalgo labai sūraus, ar saldaus. Dėl to tiems žmonėms vanduo nėra skanus, o jeigu yra stipri dehidratacija, žmogų netgi gali pykinti geriant vandenį“, - perspėjo V. Kurpienė.
Norint organizmą vėl pripratinti prie vandens gėrimo, kaip pataria pašnekovė, reikėtų gerti didesnį kiekį arbatos ir tris kartus per dieną prieš valgį po stiklinę stipresnės mineralizacijos, bet negazuoto vandens.
Vardija per daug saldintų gėrimų grėsmes
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad saldūs, daug cukrų turintys produktai yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šiuos maisto produktus reikia vartoti retai.
„Stiklinėje cukrumi saldinto gėrimo yra šaukštas cukraus, o tai – 100 kcal. Sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijose nurodoma, kad reikia rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, mažiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad iš cukraus būtų gaunama ne daugiau kaip 10 proc. maisto davinio energijos“, - aiškina Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.
Ji pateikia rizikas ir grėsmes, kas nutinka, kai žmogus vartoja per daug cukraus turinčius produktus. Pirma, cukraus perteklius linkęs kauptis burnos ertmėje ir sukelia dantų ėduonį. Antra, maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (gliukozės, fruktozės ir kt.) duoda mažai vertingų maisto medžiagų, bet turi didelę energinę vertę, kuri skatina nutukimą. Nutukimas savo ruožtu yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys.
„Gaiviuosius gėrimus reikėtų vartoti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas, tačiau reikėtų nepamiršti, kad kasdien reikia išgerti 6-8 stiklines (1,5-2 litrus) vandens. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus ir audinius. Vanduo taip pat perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas“, - akcentavo I. Stoškuvienė.
Nors gaiviųjų gazuotų gėrimų galite gerti į valias, energiniai gėrimai Lietuvoje nepilnamečiams bus draudžiami. Toks draudimas įsigalioja nuo lapkričio 1 d. Prekybos vietose žadama bent jau pirmąją lapkričio savaitę tikrinti, kaip laikomasi reikalavimo neparduoti šių gėrimų asmenimis, jaunesniems nei 18 metų.
Už šio reikalavimo nepaisymą yra numatomos baudos. Pardavusiems energinių gėrimų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, skiriamos baudos nuo 200 iki 400 Lt, o nupirkusiems ar kitaip perdavusiems šių gėrimų nepilnamečiams, gresia nuo 50 iki 200 Lt baudos. Be to, visi pažeidimai bus skelbiami viešai.
Verta paminėti, kad rūkoriai dažnai nesusimąsto apie gamtai daromą žalą. Juk cigarečių dūmai teršia aplinką, o dažnai nuorūkos numetamos tiesiog ant žemės. Prieš pirkdami gazuotuosius gėrimus taip turėtume gerai pagalvoti, nes jų buteliukai - atliekos, kurios dažnai ne perdirbamos, bet patenka į sąvartynus.