Šį augalą švedų misionieriai atvežė iš Kinijos 1948 metais. Nuo tada Europoje atsirado antras būdas užsiauginti „pinigų“. Mėgsta derlingą žemę, šviesą ir drėgmę, kuo šilčiau laikoma, tuo daugiau laistyti, reikia dažnai patręšti, ypač intensyvaus augimo periodu ir kasmet persodinti. Žydi, kai žiemą laikomas vėsiai, apie 10 C temperatūroje.
„Šis augalas - pilėja (Pilea peperomioides) - esant geroms sąlygoms žydi kiekvienais metais. Tai nėra retas reiškinys“, - sakė VU Botanikos sodo atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Pinigų medžio žydėjimas - retas reiškinys
Nors šio, skaitytojos atsiųsto augalo, žydėjimas nėra retas reiškinys, pakankamai reti yra „tikrojo pinigų medžio“ (zamiokulko) žiedai.
GRYNAS.lt jau anksčiau rašė, kad vilnietės darbo kabinete pražydo „pinigų medžiu“ vadinamas zamiokulkas. Pražydo kažkur septynių metų augalas.
Tikrasis zamiokulkas žydi labai retai, tad nemažai jo augintojų netgi nežino, kad jis tai sugeba. Tiesa, pinigų medis žydi tik būdamas labai brandaus amžiaus. Pradėti žydėti gali įvairiu metų laiku, žiedynas šiek tiek primena Lietuvoje augantį pelkinį žinginį (Calla palustris). Natūralioje aplinkoje jis auga rytų Afrikoje, nuo Kenijos pietų iki Pietų Afrikos šiaurryčių.
„Pinigų medis žydi retokai, tas žydėjimas nėra išraiškingas, nes šviesos kiekis jam yra nepakankamas ir dėl to augalas nežydi, Lietuvoje taip jau yra. Galima sakyti, kad yra pasisekimas, kai toks augalas pražysta“, - pasakojo T. Jokšienė.
Nors pinigų medis dažnai pristatomas kaip neišrankus augalas, tam, kad jis žydėtų, reikia ypatingų sąlygų.
„Jis turi būti subrendęs, jaunuoliukas augalas irgi nežydi ir dar labai svarbus šviesos kiekis. Kad augalai žydėtų, visiems reikia daugiau fosforo, taigi reikėtų juos tręšti. Kaip tik praėjo lygiadienis, dabar yra kaip atogrąžose, kai diena lygi nakčiai, todėl atogrąžiniai augalai pradeda augti ir dažnai arba vasaros pabaigoje, arba pavasarį sužydi“, - kalbėjo T. Jokšienė.