Savais augalais galime pasigardinti salotas
Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė prof.dr. Asta Klimienė teigė, kad šiuo metu namuose galima užsiauginti ne tik prieskoninių augalų.
Anot jos, tikrai nepavyks išauginti krapo. Tai yra pakankamai sudėtingas procesas. Taip pat nepavyks išauginti šakninių daržovių. To galima nė nebandyti.
Namuose žiemą svarbu ne tik temperatūra, šiluma, bet labai svarbi ir šviesa. Dar dienos nėra ilgos, augalų auginimui reikėtų labai ypatingo substrato, jeigu norima jį išauginti didesnį, bet dažniausiai yra siūloma auginti iki pirmųjų lapelių.
„Tada ypatingų šviesos sąlygų nereikia. Beje, drėgmės perteklius kenkia lygiai taip pat, kaip ir visiškas išdžiūvimas, nes drėgmė dažniau iššaukia ligas, grybelinius susirgimus, taigi laistyti reikėtų saikingai. Substrato pasirinkimas priklauso nuo to, ką auginsime. Organines trąšas naudoti namų sąlygomis būtų sudėtinga, o cheminės trąšos, jeigu naudojame saikingai, nepakenks, bet dažniausiai dėl to žmonės patys augalus ir auginasi, kad nebūtų cheminių medžiagų. Todėl reikėtų labai atsakingai pasirinkti substratą, kuriame auginsime augalą. Todėl siūlyčiau nepagailėti ir augalus pirkti jau su pritaikytu substratu,“ - patarė specialistė.
Galima užsiauginti viską
Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė teigė, kad augalo auginimas ne tik naudingas, bet ir malonus procesas.
Anot jos, užauginti galima viską, tik skiriasi tai, kiek reikės pastangų, kiek darbo įdėti. Tačiau kartais to daryti neapsimoka, nes pigiau ir paprasčiau yra nusipirkti užaugintą prieskoninį vazonėlį, bet, žinoma, auginimas teikia didelį pasitenkinimą.
Dėl trąšų yra įvairios nuomonės, kiekvienas tą dalyką vertina iš savo pozicijų.
„Mes dabar labai saugomės nitritų, nitratų, bet yra mokslininkų tyrimai, kad jie yra labai reikalingi žmogui, nes deguonį atneša į pačius smulkiausius kapiliarus. Trąšos yra maistas, o jeigu augalas visiškai negaus maisto, jis nieko nepagamins. Ir mes valgome žolę, bet to, ką galėtų augalas duoti, yra žymiai mažiau. Viską daryti reikia proto ribose. Jeigu yra kompostinė žemė, galbūt ir visiškai nereikia tręšti, bet jeigu yra gryna durpė, kur nėra maistinių medžiagų, reikėtų truputį patręšti“, - kalbėjo botanikė.
T. Jokšienės teigimu, labiau reikėtų saugotis pesticidų: „Visada reikėtų išlikti mąstančiu. Prekybininkų tikslas yra parduoti, o žmogui reikia pasirinkti ir skaityti etiketes. Tačiau negirdėjau, kad Lietuvoje būtų reikalavimas nurodyti, ar pesticidai naudoti ar ne, ypač jei tai yra ne durpės, o kompostinis substratas.“