Šv. Morkaus dieną sėjamos morkos

Balandžio 25 dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Tą dieną buvo minimos švento Morkaus vardytuvės, kurios žymėjo pavasario sėjos darbų pradžią.

Artimiausias rūpestis – svogūnų sėja

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius sako, kad ypatingai sėjos pradžios daržininkystės specialistai nemini.

„Pasėsime svogūnus ir bus labai geras pažymėjimas, - nusijuokia pašnekovas. - Tai būtų pirmoji kultūra, kurią pasėtume. Bet ją sėsime iš sėklyčių, ne svogūnėlių, jiems sudygti reikės apie 10 dienų“.

V. Zalatorius mini, kad šiemet pradėti sėją koją gerokai kišo išdykusi žiema, kuri niekaip negalėjo užleisti vietos pavasariui. Daržininkystės specialistams teko tiesiog šį periodą išlaukti – rūpintis trąšomis, nusipirkti reikiamų sėklų.

V. Zalatorius

Aeitis priklauso aplinką tausojančioms daržovių ir vaisių auginimo sistemoms. Tai labai rimtas dalykas, kadangi yra didžiulės išmokos – 1091 Lt/ už daržovių pasėlį.

„Viskas labai susistūmė į vieną vietą. Tik pasėsime svogūnus, iškart eis morkelės ir t.t. Koks čia pažymėjimas, juodas darbas ir tiek“, - paprastai sako daržininkystės technologijų specialistas.

Anot jo, svogūnų sėjai jau pasiruošta – išlygintas laukas, belieka suberti trąšas, papurenti žemę ir sėti. Pirmojo svogūnų derliaus tikimasi sulaukti rugpjūtį. Sėja pradedama ne nuo morkų, o svogūnų dėl to, kad svogūnus galima sėti į šaltesnę dirvą, morkos sėjamos ant vagų, profiliuotame paviršiuje – todėl dirva turi pašilti iki 8-11 laipsnių.

„Po to, kai pasėjame morkas, eina viskas kitas iš eilės. Kitą savaitę sėsime viską labai jau intensyviai“, - pasakojo V. Zalatorius.

Morkų lygumui kuolai nebenaudojami

Pašnekovas sako, kad pasėtos daržovės gali pakelti nedideles šalnas, bet „jeigu užeitų ledynmetis, aišku viskas nušaltų“.

Nuo šalnų kartais daržovės yra dangstomos įvairiomis agroplėvelėmis, tačiau V. Zalatorius sako, kad tokios apsaugos priemonės labai brangios: „Jos labai geros ankstyviems kopūstams, kai kas užsidengia ir morkeles, bet tai yra prabanga“.

Senovėje, kad morkos augtų lysvėje tiesios,buvo taikoma tokia tradicija į dirvą įbesti kuolą, jis neva turėtų padėti morkoms augti tiesioms ir didelėms. V. Zalatorius juokiasi, kad šiuo metu taikoma tradicija kiek kitokia: „Turime labai gerus agregatus, kurie padaro vagas labai profiliuotas, praktiškai lygias kaip stalas. Jos būna labai tikslaus aukščio, morkas pasėjame labai tiksliai ir mums nieko daugiau nereikia“.

Paprašytas kažką praktiško patarti kitiems daržininkams, kurie taip pat susirūpinę savo daržų sėja, pašnekovas teigė, kad svarbiausia visko imtis labai nuosekliai, per dieną padaryti dvi tris „operacijas“, neužtempti į vakarą, kad neužeitų debesys: „Jeigu paruošime lauką ir jis primirks, savaitę vėl stovės darbai. Būtų gerai darbus taip organizuotis, kad būtų didesnė brigada, daugiau technikos, kad nuėjai į lauką, padarei ir išėjai“.

Daržininkystės specialistas pabrėžia, kad šiemet orai pokštų prikrėtė ne tik lauko daržininkams, bet ir tiems, kas daržoves įprastai augina šiltnamiuose. Anot V. Zalatoriaus, šiemet sodinimas šiltnamiuose vėlavo apie 15 dienų.

Ateitis – ekologiškai daržininkystei

V. Zalatoriaus GRYNAS.lt teiravosi, kokie naujovių vėjai siaučia daržininkystės sektoriuje. Specialistas pabrėžė, kad ateitis priklauso aplinką tausojančioms daržovių ir vaisių auginimo sistemoms.

„Tai labai rimtas dalykas, kadangi yra didžiulės išmokos – 1091 Lt/ už daržovių pasėlį. Tačiau yra  apribojimas, kad vienai valdai skiriama iki 120 tūkst. Lt. Metai laiko, kai Europa duoda tokias išmokas“, - sakė daržininkystės specialistas.

Jis pasakoja, kad aplinką tausojančioje daržininkystėje iki pusantro karto prailginami laukų purškimo laikai, apribotas azoto, mikroelementų trąšose naudojimas. Iki pusę daržovių vegetacijos laikotarpio leidžiama naudoti ir herbicidus ar kitas chemines trąšas. „Derlius pramoniniuose ūkiuose gaunamas tikrai geras“, - sako V. Zalatorius.

Norint gauti išmokas už aplinką tausojančią daržininkystę yra ES reikalavimas palikti medžius aplink, pelkutes laukuose, gyvatvores, gyvus krūmus. „Dar svarbus dalykas pagal visą programą - dirvos gyvybės atstatymas. Kad mes „neprivarytume“ labai daug chemijos, trąšų. Vėl netgi universitetas žiūriu atsiminė, kad reikia dirvą ir arti, ir giluminius pūrenimus daryti – daryti ne 25 centrimetrus, o kas keli metai – po 45-60 cm dirvą papurenti. Žodžiu, atgaivinamos visos fizikinės savybės, man, kaip specialistui, šita programa labai patinka, nes tausojame aplinką“, - sakė V. Zalatorius.