Arbata daugeliui žmonių yra vienas mėgstamiausių gėrimų. Pamėgta arbata gali būti įvairi: aštri, kvapni, aitroka, šiek tiek pasaldinta, su muskato poskoniu... Tačiau tikrai ne visi žino, kaip teisingai ją paruošti, kad šis gėrimas teiktų tikrą malonumą ir naudą. Papasakosime, kokios klaidos dažniausiai daromos, ruošiant arbatas.
Klaida nr. 1. Neteisingas arbatžolių kiekis
Klasikinis receptas yra toks: 200 ml vandens pakanka 2 g, arba, kitaip tariant, šaukštelio arbatžolių. Jei nesilaikysite šių proporcijų, arbata bus per stipri ir karti arba atvirkščiai, jai trūks skonio ir aromato.
Pernelyg stipri arbata gali būti žalinga sveikatai. Įrodyta, kad fluoro kiekis arbatoje priklauso ne tik nuo arbatžolių kokybės, bet ir nuo plikymo laiko bei arbatžolių kiekio. Kuo stipresnė arbata, tuo didesnė fluoro koncentracija. Jo perteklius daro neigiamą poveikį bendrai sveikatai, ypač kaulams: sukelia osteoporozę, osteopeniją ir kaulų fluorozę.
Klaida nr. 2. Pakartotinis arbatžolių plikymas
Didžiosios Britanijos arbatos gamintoja „Newby Teas“ nerekomenduoja arbatžolių plikyti pakartotinai, ypač turint galvoje, kad Europoje įprasta vienam puodeliui sunaudoti tik 2 g arbatžolių. Panaudotos arbatžolės daugiau nebeplikomos, nes iš jų gautas gėrimas jau nebebus toks, koks turėtų būti. Visos naudingos medžiagos išsiskiria pirmojo plikymo metu, o kai kurios prastesnės kokybės juodosios arbatos arbatžolės net gali išskirti toksiškus mikroelementus. Be to, kad pakartotinai užplikyta arbata neteks tonizuojančių savybių, ji bus praradusi ir savo skonį.
Tačiau pakartotinis arbatos lapelių plikymas praktikuojamas Kinijoje ir Japonijoje, ruošiant ulongo, pu-erh, žaliąją ir kai kurias baltosios arbatos rūšis. Azijoje arbatžoles iš storų, sveikų lapelių, pavyzdžiui, ulongo arbatžoles, įprasta plikyti kelis kartus. Tačiau ir arbatžolių arbatai paruošti tuose kraštuose naudojama daugiau, negu Europoje. Jei arbatžolės yra stipriai susuktos arba suvyniotos, kaip, pavyzdžiui, presuotos pu-erh arbatos atveju, jos taip pat plikomos kelis kartus: taip iš gėrimo gaunama maksimali nauda.
Klaida nr. 3. Neteisingas plikymo laikas
Kiekviena arbatos rūšis turi būti plikoma tam tikrą laiką. Juodąją, ulongo ir pu-erh arbatas reikia plikyti 3 – 5 minutes, žaliąją ir baltąją arbatas – 2 ar 3 minutes, vaistažolių arbatas – 5 minutes. Jei arbata plikoma pernelyg ilgai, joje esantys fenoliai, lipidai ir eteriniai aliejai pradeda oksiduotis, o tai nubraukia visus kofeino privalumus ir sugadina gėrimo skonį bei aromatą. Nemalonų kartumą, kuris atsiranda ilgai plikant arbatą, dažniausiai sukelia ne didelis kofeino kiekis, kaip mano daugelis žmonių, o kenksmingos medžiagos, susidarančios nuo arbatžolių. Kai tik arbata paruošiama, arbatos lapelius reikia išgriebti iš vandens.
Klaida nr. 4. Neteisinga vandens temperatūra
Paprastai arbata užplikoma verdančiu vandeniu, kurio temperatūra būna maždaug 95 laipsniai pagal Celcijų. Juodosios arbatos, ulongo ir žolelių arbatų skonis puikiai atsiskleidžia būtent nuo tokios temperatūros vandens. Tačiau itin karštas vanduo gali nudeginti švelnius žaliosios ar baltosios arbatos pumpurus bei lapelius, todėl nukentės jų skonis ir aromatas. Arbatai reikalinga vandens temperatūra tiesiogiai priklauso nuo arbatos fermentacijos laipsnio (kuo fermentacija stipresnė, tuo karštesnio vandens reikia) ir arbatos plikinio rūšies.
Kiekviena arbatos rūšis turi savų niuansų, tačiau bendros rekomendacijos yra tokios:
100°С – juodajai, pu-erh, ulongo, žolelių arbatoms;
75-85°С – žaliajai ir baltajai arbatai.
Klaida nr 5. Prastos kokybės arbata
Net jei laikysitės visų ankstesnių punktų, galite gauti sveikatai žalingą gėrimą, jei naudosite prastos kokybės arbatžoles. Renkantis arbatą rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
Arbatžolių surinkimo laikas – norint pasiruošti tobulą arbatą, labai svarbi yra arbatžolių kokybė. Vertingiausios arbatžolės būna tuomet, kai jos surenkamos išskirtinai „prime time“ laikotarpiu – pavasarį ir vasarą, kai pasirodo pirmieji arbatos krūmų lapeliai. Būtent tuo metu arbatos lapeliai turi daugiausia naudingų ir vertingų medžiagų.
Pakuotė – arbatžolės turi būti saugomos sandarioje, nepermatomoje pakuotėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei šios taisyklės bus pažeistos, arbata gali būti praradusi savo aromatą, skonį ir naudingąsias savybes.
Arbatos pakavimo vieta – jei galite, išsiaiškinkite, kokį kelią arbatžolės nukeliavo nuo plantacijos iki pakavimo vietos. Idealiausia, jei arbata buvo supakuota auginimo vietoje, todėl visuomet atkreipkite dėmesį į tuos gamintojus, kurie šalia plantacijų turi savo arbatos fasavimo ir gamybos fabrikus – tai užtikrins, kad jų arbata bus šviežia ir pasižymės naudingiausiomis savybėmis.
Kvapiosios medžiagos – rinkdamiesi arbatą su vienu ar kitu aromatu, atkreipkite dėmesį į tai, kuo arbata yra pagardinta: dirbtinės kilmės kvapiosiomis medžiagomis ar natūraliais ingredientais (vaisiais, uogomis, gėlėmis, natūraliais aliejais bei ekstraktais ir pan.).
Arbata ne tik turi džiuginti savo skoniu bei aromatu, bet ir teikti išskirtinę naudą jūsų organizmui.