Portale prevention.com pateikiama moters istorija apie neigiamą keto dietos poveikį retos ligos atveju.
Kai man buvo 15 metų, pirmą kartą ištiko keistas priepuolis – raumenų glebumas, nemiga, pilvo diegliai ir stiprus nerimas. Atskirai po vieną šie simptomai – ne tokie jau baisūs, bet visi kartu buvo stiprus smūgis organizmui.
Simptomai išliko, o kai man buvo 20 metų jau desperatiškai norėjau pasijusti geriau. Apsilankiau pas 20 gydytojų penkiose valstijose, visų atlikti kraujo ir kiti tyrimai nerodė ligų. Du kartus mane siuntė pas alergologą – ir vėl tyrimai puikūs.
Per tuos metus apsilankiau ir pas kelis mitybos specialistus, daug sužinojau apie dietas, papildus, tačiau pilvo skausmai nesumažėjo.
Vienas medikas nustatė man toksinį stresą, kitas nusiuntė pas psichoterapeutą, nes buvo įsitikinęs, kad mano negalavimų priežastys yra psichologinio pobūdžio. Galiausiai ėmiau pati eksperimentuoti, mokytis suvaldyti stresą.
Išmėginau įvairias dietas: paleodietą, dietą be perdirbto cukrus, be kviečių, be pieno produktų, be grūdų, vegetarinę mitybą, žuvies dietą, dietą su mažai angliavandenių, lėtai įsisavinamų angliavandenių dietą, net vegane spėjau pabūti. Vartojau magnį, įvairiais būdais valiau organizmą – su Kajeno pipirais, pagal ajurvedinį metodą, nuo grybelių ir t. t. – visų nė neprisimenu. Skausmas nemažėjo, o aš nepagalvojau, kad visi tie metodai labiau kenkia, nei padeda.
2016 m. sausį dėl kelių priežasčių nusprendžiau išbandyti keto dietą. Norėjau tapti ištvermingesne bėgike, deginti riebalus, o ne cukrų, taip pat tikėjausi, kad tai padės nuo pilvo skausmo ir nuo vidurių užkietėjimo. Galiausiai – sveika atsisakyti cukraus, pieno produktų ir miltų, tiesa?
Netiesa. Po pusmečio šitos dietos laikymosi man visiškai užkietėjo viduriai, paskui iš viso 27 dienas gulėjau ligoninėje.
Gydytojai nežinojo, ko griebtis. Galiausiai St. Mary ligoninėje medikai atliko man daugybę tyrimų, tyrė taip pat nuo porfirijos ir pagaliau vienas tyrimas parodė, kad nesu sveika.
Man diagnozavo ūminę protarpinę porfiriją – šia genetiškai paveldima liga serga apie 3 000 amerikiečių. Simptomai išryškėja periodiškai, trunka kelias dienas ar savaites. Įsitikinau, kad tarp priepuolių galiu gyventi visiškai normalų gyvenimą.
Paaiškėjo, kad angliavandeniai sušvelnina šios ligos simptomus, būtent todėl keto dieta sukėlė tokį sveikatos pablogėjimą. Gydytoja man patarė valgyti bulvių traškučių, jei pajusiu, kad artinasi simptomai. Angliavandeniai skatina kepenis gaminti hemoglobino komponentą – vadinamąją „heme“ tipo geležį, kurios trūkumas sukelia simptomus. Vis dar sunku patikėti, kad maistas, kurio vengiau, yra man reikalingiausias, juk nuo jo jaučiuosi geriau.
Dabar, užuot vengusi tam tikrų maisto produktų, vengiu stresą keliančių situacijų, riboju alkoholį, stengiuosi išsimiegoti, stebiu hormonų pusiausvyrą. Jei gerai jaučiuosi, per savaitę lengvai nubėgu 16 kilometrų.
Medikai skyrė man vaistų. Kadangi liga labai reta, jos gydymas iš esmės yra eksperimentinis. Visoje Amerikoje galima ant rankų pirštų suskaičiuoti apie porfiriją nusimanančius gydytojus. Kartą per metus lankausi pas hematologą, kartą per savaitę einu į ligoninę, kad man suleistų šiuo metu vienintelių prieinamų vaistų nuo ūminės protarpinės porfirijos.
Norėčiau, kad moterys nenuleistų rankų, ieškotų gydymo būdų, kad ir kokią ligą jiems būtų diagnozavę. Grįžtant prie mitybos – dabar mano moto yra „visko su saiku“. Maitinuosi kuo įvairiau, stebiu savijautą. Savo ieškojimų metu sužinojau įdomų dalyką – madingiausios dietos ne visada yra pačios sveikiausios. Be je – gyvenimas smagesnis, kai gali kartais suvalgyti sumuštinį.