Augalinės mitybos ekspertės Gintarės Jonaitytės nuomone, vertėtų rinktis kuo natūralesnius saldiklius, kurie turėtų būti kuo rečiau naudojami kasdieniame racione.
Kaip vertingiausią cukrų augalinės mitybos ekspertai išskiria medų, tačiau jį reiktų rinktis ypač natūralų. Perdirbimo metu kaitintas medus yra subproduktas, jame randama ir priemaišų, todėl ilgainiui tokio medaus konsistencija tampa tąsi kaip košė.
„Skiriami sintetiniai ir nesintetiniai saldikliai, – aiškina ekspertė. – Sintetiniai saldikliai maisto pramonėje pradėti gaminti nuo II pasaulinio karo. Jie turi mažiau kalorijų ir yra net kelis šimtus kartų saldesni už sacharozę. Nesintetiniai saldikliai išgaunami natūraliu būdu ir yra du tris kartus saldesni už cukrų.“
Dirbtiniai saldikliai gali būti žalingi
Augalinės mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė teigia, jog dirbtiniai saldikliai gali sukelti neigiamas reakcijas organizme: „Jie gausiai naudojami maisto pramonėje: marinuotose daržovėse, gėrimuose, desertuose. Aukštoje temperatūroje kaitinami, dirbtiniai saldikliai išskiria nuodingas medžiagas kancerogenus.
Sintetiniai saldikliai gali suaktyvinti alergijas (pavyzdžiui, astmą) ar net sukelti vėžines ligas. Nors sintetinių saldiklių nedideli kiekiai neturi įtakos žmogaus sveikatai, vartojant juos didesniais kiekiais, gali sutrikti virškinimas, pasireikšti viduriavimas.“
„Aspartamas (E951) – apie 30 kartų saldesnis už cukrų, randamas daugiau kaip šešiuose tūkstančiuose maisto produktų. Šis saldiklis gali sukelti inkstų akmenligę, podagrą. Ciklamatas (E952) – kelis šimtus kartų saldesnis už cukrų, jo randama diabetiniuose produktuose. Sacharinas (E954) – net penkis šimtus kartų saldesnis už cukrų“, – maisto pramonėje naudojamus sintetinius saldiklius išskiria G.Jonaitytė.
Natūralūs saldikliai turi ir gydomųjų savybių
Specialistė pataria rinktis natūralios kilmės ir gavybos nerafinuotus saldiklius.
„Stevija – vadinamoji medaus žolė – auga ir Lietuvoje, vartojama kaip cukraus pakaitalais. Augalo lapeliai apie 250 kartų saldesni už cukrų. Stevijoje yra ne tik daug B grupės vitaminų, bet ir folio rūgšties, natūralios gavybos produktas turi ir chlorofilo, – pasakoja G. Jonaitytė. – Galima ir namuose pasigaminti stevijos saldiklio, sudžiovinus ir sumalus augalo lapelius. Stevija išskiria daug cukraus, todėl ja tinka saldinti ir gėrimus, ir valgius.“
Kaip vertingiausią cukrų augalinės mitybos ekspertė išskiria medų, tačiau jį reiktų rinktis ypač natūralų. „Medus neturėtų būti kaitintas, natūralios (be priemaišų) sudėties. Kaip žinia, aukštoje temperatūroje medus karamelizuojasi: jį kaitinant ilgiau kaip pusvalandį, prarandama iki dvidešimt procentų produkto vertės, – aiškina G. Jonaitytė.
– Iš liepžiedžių ar pievų žiedų surinktas medus turi vitamino C, todėl gerina imuninę sistemą. Jį vartoti tinka sergant kvėpavimo takų ligomis. Grikių meduje randami B grupės vitaminai, jis yra mažiau saldesnis, todėl tinka žmonėms, kurie sunkiai toleruoja cukrų: sergantiems diabetu, inkstų ligomis.“
Specialistė pabrėžia, jog perdirbimo metu kaitintas medus yra subproduktas, jame randama ir priemaišų, todėl ilgainiui tokio medaus konsistencija tampa tąsi kaip košė.
Svarbu
„Saldinantiems kavą ar arbatą, patarčiau baltąjį cukrų keisti medumi. Medaus maistinė vertė mažėja aukštoje temperatūroje, todėl medų vertėtų ragauti nuo šaukštelio, užsigeriant karštu gėrimu, – pataria G.Jonaitytė. – Naudingas yra ir vaisių cukrus – fruktozė. Svarbu, kad jis būtų natūralus. Geriant kavą ar arbatą, galima atsikąsti natūraliai džiovintos arba šviežios figos ar datulės.“
Specialistės nuomone, saldindami arbatą, prarandame grynojo produkto skonio savybes, todėl gėrimo nereikėtų saldinti.
Receptai
Kakava su stevija
Reikės:
1 šaukšto kakavos miltelių,
230 ml pieno (galima naudoti ir vandenį),
¼ a.š. stevijos miltelių (arba 6-9 lašai skysto koncentrato),
žiupsnelio druskos.
Pakaitinkite pieną, bet neužvirkite. Į stiklinę/puodelį įdėkite kakavos, užpilkite ¼ kaitinto pieno ir maišykite kol kakava ištirps. Pridėkite stevijos, druskos. Supilkite likusį pieną ir išmaišykite. Skanaus!
Obuolių ir cinamono padažas su klevų sirupu
Reikės:
6 obuolių (labiau tinka saldūs),
90 ml natūralaus klevų sirupo,
šaukšto malto cinamono,
šaukšto citrinų sulčių.
Nulupkite ir supjaustykite obuolius į skilteles. Įkaitinkite keptuvę iki vidutinės temperatūros, sudėkite pjaustytus obuolius, klevų sirupą, cinamoną ir citrinos sultis, išmaišykite. Uždenkite keptuvę dangčiu ir kaitinkite padažą apie 12 minučių, kol obuoliai suminkštės. Atidengę keptuvę, karts nuo karto pamaišydami virinkite padažą dar 5-7 minutes. Paruoštą padažą galite skanauti ir šiltą, ir atvėsusį. Pagamintą laikykite šaldytuve. Skanaus!
Bananinis pyragas su agavu sirupu
Reikės:
125 g pilno grūdo miltų,
½ a.š. kepimo miltelių,
2 a.š. malto cinamono,
75 g šviesių (auksinių) razinų,
50 g tirpinto sviesto,
1 kiaušinio,
šaukšto pieno,
3 prinokusių bananų,
agavų sirupo (patiekiant).
Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir razinas. Atskirame inde suplakite kiaušinį, tirpintą sviestą, pieną, sutrintus bananus. Mišinį supilkite į miltus, viską išmaišykite. Tešlą sudėkite į kepimo indą, kepkite 160-180°C įkaitintoje orkaitėje 30-40 min. Iškeptą pyragą apliekite agavų sirupu ir palikite vėsti 10 min. Skanaus!