Kaip sovietai kūrė atominę bombą

Pirmosios mintys apie atominės bombos kūrimą pasirodė prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tos mintys nešovė staiga kaip obuolys bumptelėjo į Izaoko Niutono galvą. Visa tarptautinė fizikų bendruomenė eksperimentas po eksperimento, po teoretikų pagalvojimų vieną dieną susivokė – neįtikėtinas galios ginklą įmanoma sukurti. Nušluotų ar nenušluotų tas ginklas civilizaciją kitas klausimas. Toks dar nekilo.

Net varganoje bolševikinėje Rusijoje atsirado keli šviesesnio proto fizikai, kurie tą suvokė.

Gal laurus, kad dar kažkiek Rusijoje vykdavo fizikos eksperimentai, tektų atiduoti akademikui Abramui Joffei. Jo pastangomis fizika iki Antrojo pasaulinio karo pradžios vegetavo Leningrade, Maskvoje ir Charkove. Tačiau slaptoji policija prašluodavo fizikų gretas, ypač aršus valymas buvo Charkove. Tikslas? Jokio tikslo. Visus šiurpiname, tai kodėl čia kažkokie fizikai staiga turėtų būti išimtis.

Kad žinotų! Yra toks taiklus rusiškas paaiškinimas.

Patys fizikai – tai tokia ypatinga žmonių veislė, kuri auga tik visiškai laisvo galvojimo sąlygomis. Trapi šiltnamio sąlygų reikalaujanti gėlė. Kaip supratote gulaguose fizikai nežydi.

Visiškai suprantama, kad pirmieji susivokė apie atominės bombos kūrimo galimybę Vakarų žmonės. Vokiečiai, britai, amerikiečiai. Bet iš esmės tai buvo siauras šviesiausio proto fizikų ratelis. Keliasdešimt ar tiksliau keliolika žmonių.