- Prieš keletą metų Slovakijoje vykusiame pasaulio mėgėjų kūno rengybos ir kultūrizmo čempionate patekote į geriausiųjų trejetuką, tačiau pastaruoju metu apie jūsų dalyvavimą panašiuose renginiuose negirdėti...
Labai norėčiau tai pakartoti, bet turbūt jau to nedarysiu niekada, nes nukenčia artimieji, žmonės, su kuriais gyveni. Tiesiog aš toks žmogus, kad jeigu noriu ko nors pasiekti, išsikeliu sau tikslą, o tuomet buvau po gimdymo, norėjau atsikratyti tų papildomų kilogramų, būti graži. Ir pasiekiau, ko norėjau, bet tai reikalauja daug kantrybės, be to – visos tos dietos... Jos kelia erzulį. Tu nori valgyti, tave erzina visokie kvapai, tuomet nebenori kur nors eiti, sėdi namuose, kad neerzintų kvapai. Tai nemažai iš tavęs atima ir šiandien iš dviejų pasirinkimų – būti tobulai, lipti ant scenos ar būti gera mama, drauge – šį kartą vis dėlto renkuosi šeimą.
- Prieš varžybas laikydavotės labai griežtų dietų. Kaip kūnas reagavo, kai grįžote į įprastas vėžes?
Nepaslėpsi, kad daug sportuojantys ir griežtų dietų besilaikantys žmonės „pagadina“ savo organizmą ir aš esu iš jų. Griežtos dietos nualina ir visiška tiesa, kad jų nebesilaikant svoris atsistato dvigubai. Niekam nesiūlyčiau laikytis tokių dietų ar badauti.
Manau, jog svarbiausia – sveikai maitintis, sportuoti ir laikytis disciplinos, nes tie maksimalistiniai nukrypimai naudos neatneša. Tačiau neslėpsiu, kad dabar ant savęs pykstu, nes sugebėjau apsileisti ir „užsikrauti“ net dešimt papildomų kilogramų – net ir sveikai maitindamasi. Dabar norėčiau susigrąžinti bent septyniasdešimt procentų to, ką turėjau.
- Jūsų racione – daug daržovių, vengiate nesveikų užkandžių, mėsą taip pat kepate orkaitėje arba verdate, teisingai derinate produktus, tad tampa neaišku, ką vadinate „savo apsileidimu“?
Taip, maitinuosi sveikai, bet sugebėjau...Tiesiog buvo mažesnis fizinis krūvis, labiau patinginiaudavau. Buvo periodas, kai atsikeldavau vėliau, pusryčius valgydavau, kai jau visi eina pietų, todėl taip ir išėjo, nes labai svarbu disciplina, kurią apleidau.
Be to, prieš ir po nosies operacijos nesportavau, sau leidau daugiau valgyti, miegoti, kad sustiprinčiau imunitetą ir štai rezultatas, kad dabar jau vėl reikia save labiau suimti į rankas. Jeigu nori gražaus kūno – nesakau, kad tobulo, bet gražaus kūno – bet kokiu atveju reikalinga disciplina. O mano gyvenime tos disciplinos nebuvo, tai toks ir rezultatas.
- Plastine nosies operacija likote patenkinta. Vis dėlto tai pareikalavo drąsos, be to, gydytojai tam tikrą laikotarpį neleido sportuoti. Ar tokiam žingsniui ryžtumėtės vėl, kai jau esate išgyvenusi visą procesą?
Dabar man dažnai rašo mamos, kurių dukros nori pasidaryti tokias operacijas ir klausia, kartais verkia, ar iš tikrųjų viskas bus gerai? Visą laiką sakau, kad galima gyventi ir su nosies kuprele, bet jeigu yra galimybė, galima ir operaciją atlikti. Bet kantrybės reikia labai daug. Po operacijos beveik metus jauti diskomfortą, nes kiekvieną rytą tavo nosis gali atrodyti vis kitaip.
Kol atsistato audiniai, nosies galas būna patinęs, ją lieti, bet nejauti, vaikštai kaip su svetimkūniu ir bijai, kad kas netyčia neprisiliestų. Tai nėra malonus periodas, bet rezultatu labai džiaugiuosi ir nesigailiu. Nors būna, kad sulaukiu replikų: ir kam čia to reikėjo, būk savimi... Aš viduje nepasikeičiau - esu ta pati Rosita ir bendrauju taip pat, bet dabar jaučiuosi laimingesnė, kai žiūriu į veidrodį. Dar tik reikia tų priaugtų kilogramų atsikratyti...
- Turite dvejus namus – Klaipėdoje ir užmiestyje. Miesto ar gamtos „vaiko“ apibūdinimas dabar jums artimesnis? Gal pradėjote auginti daržoves?
Su draugu jau seniai esame kalbėję, kad iki daržovių auginimo tikrai „neprieisim“. Nors daržovės man labai svarbu ir net žiemą, kad ir kokios jos šiuo metu šlykščios, vis tiek perku, valgau, bet knistis po žemę – ne mano pomėgis. Be to, mūsų abiejų tėvai augina, todėl net perteklius būna.
Prisimenu, kai paauglystėje mama versdavo prie namo dirbti, prisigalvodavau įvairiausių priežasčių, kad tik nereikėtų. Taigi ir dabar, nors ir gyvenu užmiestyje, bet gamtos vaiku netapau. Be to, dabar gyvename bute, o į namą nuvažiuojame savaitgaliais. Kai šiltas oras, tada dažniausiai ten būname, bet kai tokie šalti orai, kai kieme nėra ką veikti, šalta, pilna sniego ir gamtoje nėra ką tvarkyti, pasiliekame Klaipėdoje.
