Kiekviena naujovė baugina
Docentės R. Bieliauskaitės teigimu, kiekvienas naujas dalykas gąsdina ir atneša visokių įsibaiminimų. Tas pats buvo, kai atsirado pirmosios spausdintos knygos, radijas ir televizija. Kiekvieną kartą tos naujovės atnešė ir baimes, kad įvyks kažkas nepataisomo, kažkas sugrius. Bet laikui bėgant viskas randa savo vietą. Tad ir tie patys soc. tinklai gali būti ta terpe, kurioje vaikas įgyja daugiau ryšių, neprarasdamas santykio su tėvais, jeigu jį tik turi.
Atsiradęs naujas komunikacijos tipas baugina tuo, kad mums sunku numatyti, kaip toliau tai vystysis. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad tai blogis, yra tiesiog neprotinga. Psichologė siūlo palyginti šiandieną ir laikus, kai nebuvo interneto – dabar informaciją gauname žaibišku greičiu, jos patogu ieškoti, ko anksčiau tikrai negalėjome daryti. „Bet atsiranda ir naujos problemos, kurių anksčiau nebuvo - teisinga ir neteisinga informacija, klaidingos informacijos sklidimas. Tačiau iš principo tame kontekste yra labai daug pozityvių dalykų. Ir čia labai svarbu, kaip sakoma, neišpilti kūdikio su vandeniu iš vonelės“,- pajuokauja pašnekovė.
R. Bieliauskaitės įsitikinimu, kalbėti tomis temomis svarbu dėl to, kad jos labai įvairios. Nes dabar yra tarsi viskas suplakta į vieną didelį siaubo gumulą – vaikas, internetas, soc. tinklai – žūtis. Reikia suprasti, kad tai susideda iš labai skirtingų dalykų. Individualiosios psichologijos instituto organizuojamuose seminaruose apie vaikus ir socialinius tinklus tėvai dažnai su nerimu klausia, kaip apsaugoti atžalas nuo neigiamos interneto įtakos, kiek laiko leisti vaikams juo naudotis.
Psichologė taip pat nori nuraminti tėvus ir paneigti paplitusį įsivaizdavimą, kad vaiko buvimas socialiniuose tinkluose ar bendrai medijos erdvėse yra tarsi kažkokia stichija, kur tuos vaikus kažkas pagriebia ir nuneša.
„Tai yra mūsų šiuolaikinio realaus gyvenimo dalis, ji atneša su savimi daug gero, tik šalia to atneša naujas problemas, kurių nebuvo iki šiol. Kad galėtume jas pažinti ir valdyti, reikia dalyvauti vaiko gyvenime taip, kad suprastume, ką jis daro, kodėl jis taip jaučiasi ir tada mes galėsime jam padėti“,- kuriamo santykio su vaiku svarbą akcentuoja psichologė.
Kada - gėris, o kada – jau priklausomybė?
„Uždraustas vaisius saldus“ - sako liaudies patarlė. Gal todėl vaikus kaip magnetas traukia dalykai, kuriais naudojasi tėvai – išmanieji telefonai ir kiti technologiniai dalykai. R. Bieliauskaitė teigia nematanti didelės bėdos tame, kad vaikai kartais gauna pažaisti šiais suaugusiųjų žaislais.
„Mane savotiškai žavi tas dalykas, kad tie maži vaikai turi kažkokį vidinį supratimą, kad čia yra kažkas gerai, kažkas įdomaus. Gal iš to, kad mato kaip tėvai investuoja savo energiją į telefonus. Kai kada tai nėra blogai, nes išties svarbu, kad vaikas nukreiptų dėmesį nuo vieno dalyko, ko jam negalima, į kitą dalyką. Bėda tai tampa tuomet, kai tai tampa pagrindinis ar labai daug laiko užimantis nusiraminimas. Pats savaime tai nėra blogas dalykas. Juk mamai, ypač esančiai su mažais vaikais, būna labai sunku, kai reikia padaryti daug įvairiausių darbų ir to laiko, kai tu gali daryti kažką netrukdoma vaiko, būna nedaug. Ir mamos kartais leidžia pažiūrėti kokį nors filmuką, kad galėtų padaryti būtiniausius darbus. Kai tai užima nedidelę dalį, mamai yra didelis palengvinimas ir legalus, geras bei normalus dalykas, jei tik tai neperauga į vienintelį bendravimo būdą su vaiku“,- dalijasi pašnekovė.
Ne paslaptis, kad dabar ir suaugusieji daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Anot psichologės, ši veikla veikia raminančiai. „Žaidimai, buvimas FB, kuris iš vienos pusės yra informacijos šaltinis, iš kitos pusės suteikia daug atsijungimo nuo kasdienybės. Suaugusiems tai irgi nėra blogai, nes mes irgi turime turėti būdų, kaip save nuraminti, kaip persijungti nuo įtemptos darbo dienos prie ramesnio buvimo namuose, pereiti į savaitgalį“.
Tačiau kiekvienas geras dalykas yra geras tol, kol naudojamas su saiku. O kada šis susidomėjimas virsta priklausomybe?
Vienas iš pagrindinių priklausomybės bruožų, anot pašnekovės, kai ta veikla pasidaro pagrindinis motyvuojantis dalykas. Kaip ir su alkoholiu, kai žmogui tampa svarbiausia kur jo gauti, taip ir su kitomis priklausomybėmis – dalykas, nuo kurio tu priklausai, yra svarbiau už bet ką kita - už maistą, poilsį, savęs ugdymą, švietimą. Socialinių tinklų kontekste, kai buvimas juose tampa svarbiau už gyvą santykį su tėvais ir bendraamžiais. Tai jau yra bėda, nes tada žmogus yra linkęs viską paaukoti, viską sugriauti ir tada labai kenčia santykiai.
Stebint šiuolaikinius vaikus akivaizdu, kad dalis jų gyvenimo vyksta mobiliuosiuose telefonuose. Nenuostabu, kad tėvus tai gąsdina ir verčia manyti, kad tai jau yra priklausomybė. Tačiau priklausomybė, R. Bieliauskaitės manymu, yra tada, kai vaikai negali padaryti to, ką jie turi padaryti pagal savo amžių, - eiti į mokyklą, mokytis, turėti draugų, žaisti su draugais.
Ragina stebėti ženkliukus
Kalbant apie soc. tinklus, informaciją ir jos ribojimą, IPI psichologė R. Bieliauskaitė tėvus ragina atkreipti dėmesį į ženklus ir jais vadovautis. „Man yra tekę iš savo praktikos matyti, kai 8 metų vaikas atsineša žaidimą N-18. Tą žaidimą jam padovanojo tėtis. Tai mes galime galvoti, kad tėčiui jis yra labai įdomus, bet reiktų pasitikėti tais užrašais, nes ši informacija pagal amžių vaikui yra dar netinkama ir turi būti ribojama. Ne veltui visose šalyse yra viešosios informacijos ribojimo įstatymai pagal amžių, nes reikia apsaugoti nepilnamečius. Kas priimtina ir naudinga 18-ečiui, tas tikrai gali turėti žalojantį efektą pradinukui“ - pabrėžia docentė.
Vienas didžiausių internete tykančių pavojų – pornografija, kuri yra laisvai prieinama ir tam tikro amžiaus vaikui gali būti tikra psichologinė trauma, paveiksianti tolimesnę jo seksualinę raidą. Tik, anot psichologės, kartais suaugę klaidingai galvoja, kad jeigu vaikas pamatys, tai pasidarys pasileidėliu, bet turbūt yra didesnė bėda ta, kad vaikas pasidarys atmetantis, neigiantis visa, kas susiję su seksualumu. Nes seksualumo raida turi vykti pagal amžių. Dėl to tėvai turėtų tikrai rimtai žiūrėti į tuos dalykus ir pasitelkti visas įmanomas apsaugos priemones.
„Saugesnis internetas“ - tai svetainė, skirta visuomenės dėmesiui atkreipti į nelegalią ir žalingą informaciją internete, susijusią su tokiais Lietuvos įstatymų numatytais pažeidimais kaip pornografija, pedofilija, rasizmas, ksenofobija. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams bei paaugliams apsaugoti nuo žalingo interneto turinio.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV siūlo įsidiegti programinę įrangą žalingam turiniui filtruoti, kuri yra http://www.ivpk.lt/filtrai/lt/ interneto svetainėje ir yra prieinama visiems interneto vartotojams, ir taip prisideda prie minėtų problemų spendimo Lietuvoje.