Man dabar 24-eri metai,o draugaujame jau lygiai dvejus metus. Kaip ir daugeliui mano bendraamžių, netrūko vaikinų dėmesio, jaunatviško vėjavaikiškumo. Niekada nežinojau, kas yra meilė. Nors matydavau aplink poreles, niekada neimdavo pavydas, kad ir aš norėčiau taip vaikščioti, susikabinusi rankutėmis, dalintis meiliais žodeliais.
Užtekdavo kelių pasimatymų,o man jau nebeįdomu, norėdavosi vis kažko naujo. Būdavau šalta, užsispyrusi, nesuprasdavau, kodėl esu tokia abejinga.
Vieną dieną po darbo sėdint namuose užklupo vienišumo jausmas, nes jau dvejus metus kaip neturiu rimto vaikino šalia... Pažiūrėjus filmą „Secret“ pasąmonėje susikūriau įsivaizduojamą vaikino modelį.
Sunku patikėti, bet per socialinius tinklus parašė vaikinas, su kuriuo netikėtai buvome susidūrę per bendrus draugus. Tai nutiko po keturių mėnesių, nors jis nė nežinojo mano vardo. Užsimezgė toks pokalbis, kad per kelias dienas užsisakėme kelionės bilietus ir išvažiavome. Du nepažįstami žmonės iš skirtingų šalių (tuo metu jis gyveno užsienyje, aš – Lietuvoje) – į poilsinę kelionę.
Sunku patikėti, bet mūsų meilės užuomazga prasidėjo kelionėje, kai pirmą kelionės dieną mintyse sau pagalvojau - „geriau visada būkime tik draugai, nes bijau tave įsimylėti“. Po kelionės jis suprato, kad užsienyje jam - ne vieta, sugrįžo į gimtąjį kraštą. O aš po mūsų pažinties pasikeičiau – tapau švelni, sau pačiai neatpažįstama mergina su didele širdimi.
Štai ką galėčiau patarti vienišiems ir ne vienišiems: santykiai - tai didelis darbas, kiek pastangų įdėsime, tiek ir turėsime. Niekada nenustokite tikėti ir įsivaizduoti, giliai širdyje pasvajoti, kokio žmogaus norėtumėte.Gal jau rytoj ir jums kažkas parašys? Kaip sakė A. de Sent-Egziuperi, „reikia ieškoti širdimi. Tai, kas svarbiausia, akimis nematoma“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“ iki vasario 10 d. Vieno teksto autoriui atiteks specialus DELFI puodelis ir 50 litų „Vero Cafe“ čekis.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: