Iššūkių pradžioje netrūko
„Druskininkuose kasmet jau daug metų vyksta tarptautinė šunų paroda, kurios metu su gyvūnais ateina begalė šunų, nuo mažo iki didelio. Jie ateidavo į restoraną ir klausdavo: ką galite pasiūlyti gyvūnui? Ir pasakydavo patys, kad reikia mėsos, išpjovos, kepsnio. Būdavo, kad 50 litų kainuoja kepsnys, o jį sušeria šuniukui. Galvodavom vau. Iš to ir išsivystė idėja, kad reikia padaryti meniu šunims“, – pasakoja gastrobaro įkūrėjas.
Virtuvės šefas atvirauja, kad idėją įgyvendinti atrodė daug paprasčiau, nei buvo iš tikrųjų. Visų pirma – teko įtikinti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad šioji leistų gaminti patiekalus šunims toje pačioje virtuvėje, kur ruošiami patiekalai žmonėms. Iki šiol tokios praktikos Lietuvoje nebuvo – maitinimo vietos buvo draugiškos gyvūnams, bet niekas nesiūlydavo specialaus valgiaraščio keturkojams. „Per visą Lietuvą higiena skambinėjo vieni kitiems, kaip padaryti, kur ir ką laikyti ir t. t.“
Laimei, sprendimus rasti pavyko, o šiandien jis visiems smalsaujantiems aiškina: jokių higienos rizikų nėra.
„Sausas maistas be abejo turi savo vietą, atskirai, ne prie bendrų produktų, kadangi vis tiek tai yra kitas produktas. O visas kitas maistas, kurį tiekiame šuniukams, ar tai būtų jautiena, ar vištiena, ar kiauliena, – yra lygiai ta pati mėsa, kuri atvažiuoja iš tiekėjo ir kurią naudojame ir žmonių patiekalams. Joje nėra jokių priedų ar kažko, kad ji negalėtų būti virtuvėje. Vėlgi, aišku, dubenėliai. Mes valgome iš lėkščių, kažkokių padėklų ar panašiai, o gyvūnai turi savo dubenėlius, tai tie dubenėliai laikomi atskiroje vietoje, kad nebūtų prie indų ar taros, kurią naudojame žmonėms – jie turi savo vietą ir atskirai yra plaunami ir dezinfekuojami“, – aiškina L. Jablonskas.
Be to, kaip sako jis, žmonės neturėtų bijoti ir dėl galimų bakterijų, kurias šunys užsukę į maitinimo vietą gali atnešti savo pėdutėmis: „Kai svečiai ateina su gyvūnais į restoraną, tai ant kojų ir kojyčių vienodai jų atneša. Pagal higienos reikalavimus, restoranas turi savo priežiūrą – grindų plovimą, stalų ir grindų dezinfekavimą ir visa kita. Tai šiai dienai tai jau seniai yra išspręsta ir tikrai gyvūnas neatneša kažko naujo ar kažko blogesnio restoranui, negu atneštų žmogus su kojomis.“
Higiena, kaip pasakoja virtuvės šefas, nebuvo vieninteliai klausimai, kuriuos reikėjo išspręsti. Pasak pašnekovo, teko nemenkai paplušėti ir su pačiu valgiaraščiu. Kaip sako šefas, konsultacijos ir pasirengimas projektui užtruko apie pusę metų. Teko ieškoti ne tik partnerių, kurie galėtų pasiūlyti ir skanėstus, ir alų šunims, netgi arbatą keturkojams, bet ir tinkamai subalansuoti siūlomų patiekalų maistinę vertę. Vyko daug pokalbių, diskusijų ir pasitarimų su žmonėmis, kurie veisia, augina šunis, gamina jiems maistą.
„Paprasčiau buvo su sausu maistu, nes yra daug ir Lietuvos, ir užsienio gamintojų. Ten viskas jau subalansuota, tau pataria kiek gramų dėti, pagal šuniuko svorį ir visa kita. Tai nebuvo sudėtinga. O su žalia produkcija iššūkių buvo. Svarstėme, kas tinka: jautiena ar kiauliena, vienokia ar kitokia, koks prieskonis, ar tinka žalias kiaušinis, kuri daržovė tinka. Aišku, kvietėmės tuos, kurie augina šunis, kad jie ragautų, žiūrėtų, nes ne visi šunys viską mėgsta. Atrodo keista, bet netgi veislių yra tokių, kurios mažiau mėsos valgo, yra pripratusios prie sauso pašaro arba nuo mažens rekomenduojama taip auginti, kiti kaip tik žalią valgo, nes šunys veisiami jėgos sportui, tai sauso ten nedaug, pagrindas – žalia mėsa.
Šiandien turime ir jautieną, ir kiaulieną, ir vištieną, vieną duodame virtą, kitą – žalią, šviežiai kapojame. Tinka kiaušinio tryniai, iš prieskonių – ciberžolė. Kai gaminame ledus, naudojame fermentuotą natūralų jogurtą, pridedame ekologišką kokosų aliejų, obuoliukus patys pakepame, padžioviname, morkas verdame. Realiai, sudėtis tokia, kad galima vaikui valgyti tikrai, nes tai yra visiškai natūralu“, – pasakoja jis.
Klientai negaili pagyrų
Gastrobaro įkūrėjas pabrėžia, kad šunims siūlomi patiekalai tikrai neatrodo taip, kaip žmonių – čia su estetiniu patiekalo vaizdu galimybės ribotos, tačiau, kai tai yra įmanoma, stengiamasi, kad ir šuo gautų tokį patiekalą, kuris atrodo šiek tiek kitaip, nei daugelis yra pratę matyti savo namuose.
„Kažkuo labai puošti, kaip žmonių meniu, – negali, šuniukui tai yra ribota. Bet stengiamės vizualą padaryti. Tarkime, yra vienas patiekalas – jautiena, tai jau įsideda kiaušinio trynys, jau primena šiek tiek tartarą jautienos, kurį žmogus gali valgyti, prieskonis pabarstytas, tai vizualas šioks toks yra“, – šypteli jis.
O ir kaina, kaip sako jis, nesikandžioja: „Aišku, geros mėsos kiekiai kitokie: palyginkime, kiek žmogui duotume ir kiek augintinis valgo. Bet sakyčiau, kad nėra brangu. Vėlgi, aišku, darome ne tik iš idėjos, idėja buvo pirmoje vietoje, nes tai šilta ir miela, bet yra ir verslo pusė, tai nėra nemokamai, bet kaina yra padori ir sąlyginai nebrangi, nes sudėtyje yra geri produktai.“
Klientai šias vietas, tiek Druskininkuose, tiek Vilniuje, pasak šefo, vertina tikrai teigiamai. Sulaukiama ir nuolatinių klientų, kurie išėję pasivaikščioti su savo augintiniu užsuka ne tik patys pavalgyti, bet palepinti ir keturkojį. Kaip sako jis, čia jie atvyksta net kelis kartus per savaitę.
„Vertina tikrai labai gerai. Visi apsidžiaugė, kadangi vis tiek, jau labai dažna šeima turi gyvūną, ypač šunis, ir pavieniai žmonės tikrai vertina labai gerai. Kadangi, turbūt, vis tiek Vilniaus gyvenimas verda ritmiškiau negu Druskininkuose ir žmonės su gyvūnu eina visur: į miestą pasivaikščioti, kartais net ir į darbą, esu buvęs ofisuose, kur šuo ramiai sau guli, poilsiauja, sukuria emociją ir visa kita. Tai šuo, manau, kiekvienoje šeimoje yra visavertis šeimos narys. Restoranas šiandien skirtas ne tik pavalgyti, bet ir pasisemti emocijų, pabūti su draugais ir šeima, ir, aišku, su gyvūnu gali užeiti drąsiai ir negalvoti, kad išėjus į miestą tau reikia jį palikti, tai iniciatyva buvo tikrai gera ir žmonės ja džiaugiasi“, – sako virtuvės šefas.
Tad, kaip teigia pašnekovas, žmonių požiūris į augintinius keičiasi, o tos vietos, kurios anksčiau vengdavo įsileisti augintinius, vis dažniau tampa atviros ir jiems. Tad ir restoranai, pasak jo, nėra išimtis. Anksčiau, prisimena jis, tekdavo sulaukti replikų, kad augintiniams maitinimo vietos nėra tinkama vieta, tačiau dabar tokių replikų nesulaukiama.
„Visuomenei šiandien suprantama, kad gyvūnas, kurį vedasi žmogus ar į miestą, ar į restoraną, yra socializuotas, prižiūrėtas, išauklėtas ir visa kita. Nėra tie seni laikai, kaip būdavo, kad šuns vieta prie būdos arba tik kažkur uždarytam. Šiandien tai yra normalus dalykas, kad šuo yra tavo šeimos narys, ar tavo draugas, ar dar kažkas. Dabar replikų jau nesulaukiame. Aišku, vėlgi, kiekvieno specifika yra skirtinga – yra restoranų, kur nepriima nei su šunimis, nei su vaikais, jie turi savo politiką, bet jų kaltinti tikrai negalima, nes jų stilius toks. O mes kadangi labai atvirai žiūrime į šeimas, į jų laiką pas mus, ir į gyvūnus, tai mūsų tikslas yra toks“, – pasakoja jis.
Visą pokalbį su virtuvės šefu Linu Jablonsku žiūrėkite laidoje „Duok leteną“.