Kaip teigiama IŽA pranešime, šiuo metu LRT finansavimas neatitinka EK nustatytų kriterijų, pati LRT yra atskaitinga sau, jos nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, kaip to reikalaujama ES teisės aktai.
Be to, ženklus LRT finansavimo augimas prognozuojamas ir ateityje: 2026 m. LRT skirtos lėšos siektų 87,8 mln. eurų, o 2027 m. – 97,1 mln. eurų.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, visuomeninio transliuotojo misija turi būti suformuluota teisės aktuose tiksliai ir negali kilti abejonių, ar konkreti veikla atitinka misiją, ar ne.
„Svarbu yra tai, kad misija negali apimti tokių paslaugų, kurias žiniasklaidos rinka siūlo rinkos sąlygomis, o visuomeninis transliuotojas negali „supanašėti“ su komerciniais rinkos dalyviais. Be to, pagal vieną iš ES Bendrojo teismo sprendimų dėl kitos šalies visuomeninio transliuotojo, tokia žiniasklaidos priemonė negali varžytis su komerciniais operatoriais dėl auditorijos ir kitų parametrų, siekiant reitingų, kurie svarbūs komercinei žiniasklaidai“, – sako L. Bušinskaitė.
Būtent todėl siūloma naujajai Vyriausybei ir Seimui nacionaliniam transliuotojui skirtą finansavimo modelį peržiūrėti, kad jis būtų suderintas su EK, kaip to reikalauja teisės aktai ir EK gairės dėl valstybės pagalbos. Siūloma patikslinti ir visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimą, kasmet skiriamą vis didesnį finansavimą susieti su patiriamais ir efektyviais kaštais, sukurti išorinį, nepriklausomą LRT turinio ir finansų kontrolės mechanizmą bei apsispręsti dėl LRT vaidmens šalies žiniasklaidos ekosistemoje.
Nėra veiksmingos išorinės kontrolės
Pagal EK gaires, turi veikti skaidrus ir efektyvus visuomeninio transliuotojo turinio ir finansų kontrolės mechanizmas, o už tai atsakinga išorinės kontrolės institucija turi turėti galimybę skirti sankcijas už misijos pažeidimus, pareikalauti grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas.
Kaip toliau teigiama pranešime, tuo tarpu Lietuvoje iki šiol nėra veiksmingos išorinės finansų ir LRT misijos vykdymo kontrolės. Kontrolę įgyvendinti yra pavesta jau minėtai LRT tarybai, LRT vidaus audito tarybai, kuri yra pačios LRT dalis, Valstybės kontrolei ir Seimui, nors nei viena iš šių institucijų veiksmingos kontrolės nevykdo.
Pavyzdžiui, LRT taryba negali užtikrinti turinio kontrolės, kurios reikalauja ES, kadangi ji nėra išorinis ir nepriklausomas organas, o yra vienas iš dviejų LRT valdymo organų. Be to, ji veikia interesų konflikto situacijoje – turi kontroliuoti savo pačios sprendimus.
Misijos apibrėžimas „išplaukęs“
Be to, kaip tvirtina IŽA, dabartinė LRT misija yra „išplaukusi“, joje nėra tokio tikslumo, kurio reikalauja ES. Teisės aktai pateikia labai bendro pobūdžio kokybinius reikalavimus, todėl visuomeninio transliuotojo misijos turinys priklauso tik nuo jo paties aiškinimo, o ši problema tik didėja, kai nėra tinkamo išorinės kontrolės mechanizmo.
Anot asociacijos, tai kelia klausimų, ar visuomeninis transliuotojas efektyviai naudoja valstybės finansus ir ar tikrai jam reikia įsigyti, pavyzdžiui, teises transliuoti įvairius sporto renginius ir už tai permokėti, nepaisant to, kad jų prieinamumą visuomenei iki šiol sėkmingai užtikrindavo komercinės žiniasklaidos priemonės.
Pavyzdžiui, įsigydamas FIBA čempionų lygos ir Olimpinių žaidynių transliacijų teises, visuomeninis transliuotojas išleido daugiau nei 15 mln. eurų. Tai yra daugiau, nei už jas būtų mokėjusios konkursuose dalyvavusius komercinės televizijos. Sudarant neadekvatų finansavimą visuomeniniam transliuotojui, kitiems rinkos dalyviams praktiškai neįmanoma dalyvauti lygioje kovoje dėl transliacijų teisių.
Vien šių sporto renginių teisių įsigijimas sukuria prielaidas manyti, kad LRT siekia tenkinti poreikius, kuriuos jau tenkina žiniasklaidos rinka, negaudama už tai iš valstybės jokių subsidijų, teigia IŽA.
Laukiama sprendimų
Pagal EK gaires, gaudama finansavimą iš valstybės biudžeto už specialios misijos įgyvendinimą, LRT turėtų būti įpareigota laikytis ir valstybės pagalbos taisyklių.
Pirma, turėtų būti sukurta veiksminga išorės kontrolė, kuri galėtų reikalauti iš visuomeninio transliuotojo veikti tik misijos ribose ir užtikrinti, kad už paslaugas būtų sumokėta tik tiek, kiek reikia misijai įgyvendinti. Antra, kontroliuojanti institucija turi turėti galimybę nurodyti nemokėti už paslaugas, jei jos nesuteiktos, suteiktos netinkamai ir leisti dengti tik racionalias išlaidas.
Būtent todėl IŽA iniciatyva šiuo metu ES Bendrajame Teisme yra nagrinėjama byla, siekiant įpareigoti Lietuvą pakeisti esamą LRT veiklos ir finansinės atskaitomybės modelį.
