Kaip karštymečiu neapsinuodyti kepama mėsa: pasakė, ar reikia ją plauti, ir ką žinoti marinuojant

Įsibėgėjant grilio sezonui vis daugiau laiko leidžiame gamtoje – keliaujame, iškylaujame ir mėgaujamės kepsninėje ar ant laužo ruoštais patiekalais. Tačiau kartu su vasariška šiluma išauga ir apsinuodijimų rizika. Ekspertė atskleidžia, kaip termometro stulpeliams kylant į viršų, tinkamai laikyti bei ruošti maistą gamtoje ir kokių klaidų geriau nedaryti.

Skirmantė Sokolovskienė, Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovė, pranešime žiniasklaidai teigia, kad viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių šiltuoju sezonu yra bakterijos.

„Maiste gali būti įvairių bakterijų, o jų dauginimasis tiesiogiai priklauso nuo palankių sąlygų jų augimui – laiko, drėgmės ir šilumos. Vasaros sezono metu itin svarbu užtikrinti tinkamą šalčio grandinę tiek prekybos vietose, tiek transportuojant ir laikant produkciją iki paruošimo vartojimui. Tačiau riziką bakterijomis daugintis, ypač sukeliančioms ligas, tokioms kaip salmonelės ar Listerija Monocytogenes, kelia ne vien tik šiluma“, – sako S. Sokolovskienė.

Pasak jos, gaminant lauke, reikia įdėti daug daugiau pastangų norint užtikrinti tokias pačias higieniškas sąlygas kaip namų virtuvėje.

„Reikia pasirūpinti vandeniu, švariu darbastaliu ir indais gaminimui. Taip pat, pagal turimas sąlygas lauke, tinkamai pasirinkti ir produktus“, – teigia ekspertė.

Sauga pradėkite rūpintis dar parduotuvėje

S. Sokolovskienė sako, kad ruošiantis griliui, maisto sauga reikia pradėti rūpintis dar parduotuvėje.

„Visų pirma reikėtų įsigyti kuo kokybiškesnę mėsą – tikėtina, kad vietos gamintojų mėsa bus šviežesnė, nes jos tiekimo grandinė trumpesnė. Gerai ją apžiūrėkite, būtinai patikrinkite, ar ant pakuotės nėra pažeidimų. Vasarą apsipirkimą planuokite taip, kad įsigytus produktus galėtumėte kuo greičiau įdėti į šaldytuvą. Jei tokios galimybės neturite, praverstų kelioninis šaltkrepšis“, – pataria S. Sokolovskienė.

Anot jos, net jei pasirinksite vištieną, kuriai marinuoti dažnai užtenka ir pusvalandžio, marinuojamą mėsą vis tiek geriausiai laikyti šaldytuve.

„Maisto bakterijos pradeda daugintis jau 5 laipsnių temperatūroje, o jai kylant – šis procesas tik spartėja. Todėl mėsos nereikėtų net trumpam palikti marinuotis kambario temperatūroje arba dar blogiau – gamtoje, laukiant, kol įsidegs kepsninė“, – teigia S. Sokolovskienė.

Ji priduria, kad prieš marinavimą jokiu būdu nereikėtų šviežios mėsos plauti – taip tik padidinsite riziką ant neapdorotos mėsos galinčiomis būti bakterijomis apkrėsti virtuvės paviršius, indus ar įrankius.

Būkite atidūs: gamta – ne mūsų vienų

Jei mėsą ruošite ne namuose, bet jau gamtoje, ekspertė pataria įvertinti ten būsiančias sąlygas gaminimui.

„Reikėtų pasirūpinti vandeniu – ne tik atsigerti, bet ir rankoms, indams plauti, stalviršiui valyti. Tam upės ar ežero vanduo netinka. Jame esančios bakterijos per odą ar įrankius gali patekti ir ant maisto. Su savimi pasiimkite ir daugiau indų. Vienų reikės marinuotai mėsai, kitų – jau iškepusiai, trečių – produktams, kuriems nereikia terminio apdorojimo. Tokiu būdu išvengsite galimos kryžminės taršos“, – patarimais dalijasi S. Sokolovskienė.

Gamtoje neturint galimybės tinkamai ir saugiai marinuoti mėsą, anot ekspertės, parduotuvėje galite įsigyti jau paruoštą kepti.

„Tokiu atveju geriausia rinktis fasuotą, o ne iš sveriamos mėsos lentynos. Apsauginės dujos pakuotėse apsaugo produkciją nuo pažeidimų, prisilietimų, sąlyčio su oru ir bakterijų dauginimosi tiek transportavimo metu, tiek prekybos vietose. Taigi mėsa išlieka šviežesnė, jos skoninės savybės nepakinta“, – sako S. Sokolovskienė.

Ji pataria nepamiršti pasirūpinti ir kepsninių bei joms skirtų įrankių švara.

„Kepsnines išvalykite šepečiu, o nešvarumų likučius gerai nudeginkite. Mėsą dėkite tik ant švarių iešmų ar grotelių. Pastarųjų nelaikykite ant žemės, neplaukite telkinių vandeniu – gamta dalijamės su paukščiais ir gyvūnais, kurie taip pat yra įvairiausių bakterijų nešiotojai“, – primena maisto ekspertė.

Kaip kepti ir ką daryti su likučiais?

S. Sokolovskienė sako, kad net jei ant žalios mėsos ir patenka bakterijų, jos yra sunaikinamos termiškai apdorojant produktą.

„Storiausioje vištienos dalyje vidinė temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 75 laipsniai. Ją geriausia pamatuoti virtuviniu termometru. Taip pat labai svarbu kepti tolygiai – patarčiau arba uždengti kepsninę, arba mėsą ruošti ne ant tiesioginės ugnies, bet virš žarijų. Tokiu būdu išvengsite iš išorės apdegusio, tačiau viduje dar neiškepusio patiekalo rezultato“, – pataria ekspertė.

Ji primena, kad svarbu nepamiršti ir tinkamai sutvarkyti grilio patiekalų likučius.

„Jei iškylaujant gamtoje liko maisto, nelaikykite jo ant stalo bei ant tiesioginių saulės spindulių – kuo greičiau sudėkite į šaltkrepšį. Be to, nemaišykite produktų, pavyzdžiui, mėsos su jos garnyrais. Skirtingus likučius sudėkite į atskirus indelius“, – sako maisto kokybės ir saugos ekspertė.