Pomėgis gaminti – iš tėčio
Profesionalus virtuvės šefas Dovydas Vaisovas maisto gamyba susidomėjo dar vaikystėje ir svajojo atidaryti kepyklą. Gyvenime jis maisto meno mokėsi ir Anglijoje, ir Lietuvoje, daug laiko praleido jūros gėrybių, itališko, azijietiško maisto virtuvėse ir niekada nesidomėjo kepiniais. Kol neįsigijo bankrutuojančios kepyklos.
Pirmasis vyro asmeniškai parduotas gaminys, iš kurio užsidirbo pinigus, buvo plovas. „Seniai jau, galbūt prieš dešimt metų. Vilniuje vyko maisto turgus ir gaminome ant laužo plovą, visą išpardavėme, iš tikrųjų skaniai gavosi ir smagu prisiminti“ – nusišypso vyras.
Į Londoną Dovydas išvažiavo, nes Vilniuje virėjų ruošimo mokyklą baigusiam jaunuoliui, kaip jam tada atrodė, pasidarė nebeįdomu gyventi.
Tai buvo vaikystės svajonė
Nors dirbo įstaigose, ruošiančiose itališkus, azijietiškus, jūros gėrybių patiekalus, Dovydas atvirauja nuo vaikystės svajojęs turėti kepyklą. Ir taip gyvenime susiklostė, kad karantino metu Dovydas su draugu sulaukė pasiūlymo įsigyti bankrutuojančią kepyklą Vilniuje, tad ryžosi.
Kepinių meno Dovydas mokėsi, idėjų sėmėsi net žiūrėdamas vaizdo medžiagas internete, tam skyrė daug laiko. Prieš atidarydamas restoraną Kaune, Dovydas visą mėnesį ruošė komandą, vedė mokymus.
O Dovydo sumanymai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ir sunkiai įgyvendinami.
„Jau senai norėjau iškepti kruasaną su spragėsiais. Turiu du vaikus ir juos stebint man kyla pačių įvairiausių idėjų, tarkime, pagaminti kruasaną su gumos skonio kremu. Norėjau sukurti kažką „crazy“, kažką kitokio. Kuriant tokius kepinių derinius bandome naudoti kuo natūralesnes medžiagas, o tam reikia daugiau laiko ir darbo. Iš tiesų, vaikai yra geriausi mano vertintojai: paragauja ir pasako, skanu ar ne. Jie jau puikiai atskiria produktus, žino, koks kepinys yra geras. Anąkart užsukome į kavinę užkąsti, kur paragavę kruasanų vaikai pasakė, kad maniškiai skanesni“, – šypsosi Dovydas.
Kasryt darbuotojams ruošia kavą
„Visuomet norėjau, kad gaminiai būtų pateikti estetiškai, kad restorano aplinka būtų jauki. Man gėda būtų žmonėms pateikti prastą produktą, tad norint išlaikyti kokybę turiu investuoti į produktus, aplinką, įrankius ir net lėkštes.
O šiuose procesuose vyras neslepia klausantis nuojautos.
„Nuojauta pasako, kaip reikėtų ką nors pagaminti. Kai jaučiu, kad reikėtų daryti, taip ir darau, jei bandyčiau ką nors daryti nenorėdamas, – nepavyktų. O šiuo metu gyvenime galiu kasdien kurti naujus kepinius, galvoti naujus derinius, net ir prieš miegą susimąstau, ką rytoj būtų galima naujo pagaminti“ – teigia Dovydas.