Smash burgeriai (suplotiniai, sutraikštiniai, suslėgtiniai) yra ne tik šiandieninio restorano pavadinimas, bet ir burgerio kategorija. Tai gerai prakeptas ir stipriai suplotas paplotėlis (dažniau keli), galingai įėjęs į madą Lietuvoje, šiek tiek vėluojančioje paskui pasaulį.
Apie juos išsamiai rašiau Delfi, kai publikavau restorano Ponas Mėsainis apžvalgą – „Užkalnis: lietuviai išmoko kepti mėsą taip, kaip man patinka“, pasiskaitykite.
Dar man patiko smash burgeriai, kuriuos šiemet pradėjo siūlyti mano mėgstamas Klaipėdos restoranas Švyturys BHouse „Užkalnis prisivaikščiojo Klaipėdoje: nesibaigianti šventė“.
Šiuos burgerius (mėsainius) iš kampuoto stiklinio restorano Pilies gatvėje jau buvau ragavęs, atvežtus kurjerių. Apie jų gerumą man aiškino dukra, kuri gerai išmano Vilniaus restoranus (tėvo mokykla), skaičiau kitų išmanančių žmonių pasirinkimus.
Bet kurjeriai atima iš maisto 65% malonumo, kadangi burgeryje svarbu ne tik temperatūra, bet ir temperatūros kontrastas, o taip pat konsistencinis kontrastas – nesudrėkusi kelionėje bulkutė.
Vienas dalykas, kuris nenukenčia nuo kurjerinio vežiojimo, yra prastos picos iš lietuviškų miltų, su pasmulkintom sasyskom, lietuvišku fermentiniu sūrio gaminiu (dar blogiau – su lietuvišku mocarelos produktu), pigiu kečupu ir dar pigesniu majonezo ir česnako padažu. Jos būna baisios ištrauktos iš krosnies, ir lygiai taip pat baisios būna valandą patampytos po miestą kartoninėje dėžėje kurjerio Muhammadali terminiame krepšyje.
Todėl svarbu pasižiūrėti, kaip viskas yra pačiame restorane. Jeigu jums nepatinka, kad burgerinę vadinu restoranu, arba kad McDonald’s yra restoranas, o ne „užkandinė“, tai neskaitykite. Kitaip mano tekstuose nebus. Užkandinė yra sovietinis terminas, toks pat rusiškas, kaip Salomėja Nėris, beje, persivadinusi Serafima Semionovna Veržbilovska po santuokos, ne tik pardavusi Lietuvą sovietams, šlovinusi Staliną, bet ir neigusi trėmimus – bet kaip tai susiję su burgeriais?).
Restorano vienintelis trūkumas yra lokacija. Pabandykite pasistatyti automobilį netoliese. Didžiojoje gatvėje yra kelios vietos. Prie Sirvydo skvero yra aikštelė, kur laisvų vietų parkuotis nėra jau dvidešimt metų. Antra vertus, pasistačius Vokiečių gatvėje, gali prasivaikščioti, ir fizinis aktyvumas dar niekam nepakenkė (pažiūrėkite į mane). Be to, jei pasiseks, galite sutikti fotografą Alesių.
Burgeris iš restorano Smash by Mama sakė paeis (nuostabus angliškas ir lietuviškas pavadinimas, keliantis aštrų kognityvinį disonansą visiems paprastiems žmonėms – taip jiems ir reikia, čia madingas miesto vernakuliaras ir turbūt jeigu nesuprantate pavadinimo esmės, tai jis skirtas tikrai ne jums) buvo fantastiškas.
Pasirinkau burgerį OG Smash (€9.50, bulvytės neįskaičiuotos) – du smašinti jautienos papločiukai, agurkėliai, ištirpęs nuo karščio čedaro sūris, karamelizuoti svogūnai, čipotlės padažas. Skonis lindo pro ausis, viskas kliuksėjo ir džiugino, išsimozojau barzdą ir iškart norėjau dar. Tai buvo ta burgerio patirtis, kurią dievinu. Kitą kartą bandysiu dar paprastą sūrainį (čyzburgerį) už €7.50 ir dar paprašysiu patrigubinti jautienos, kad ir kiek man tai kainuotų.
Dar yra vegetarinis ir vištienos burgeris, arba galima užsidėti ant burgerio coleslaw („koleslovo“) salotų. Aš dievinu paprastumą. Velniop tą tradiciją, kai ant burgerių krovė viską iš eilės, be supratimo ir be proto. Kuo paprastesnis burgerių meniu, tuo daugiau laimės suteiks burgerinė.
Penkios žąsys iš penkių. Geriausias šių metų burgeris Lietuvoje.
Smash by Mama sakė paeis, Pilies g. 23, Vilnius.
Tel. +370 662 12022.
Facebook puslapis čia.
Nuo antradienio iki sekmadienio – nuo 11:00 iki 21:00.