Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, daržovėse esančių vitaminų, antioksidantų ir maistinių medžiagų mums reikia kasdien. „Per vasarą negalime jų prisikaupti visiems metams, tad kasdien ant mūsų stalo turėtų būti bent kelių rūšių termiškai neapdorotų daržovių. Tokios daržovės kaip agurkai, pomidorai, žalialapės salotos šaltuoju metų laiku ant mūsų stalo turėtų puikuotis rečiau“, – pasakoja V. Kurpienė.
Šviežios daržovės ne sezono metu Lietuvoje neauga. Jeigu norime jas valgyti, galime nusipirkti, tačiau svarbu suprasti, kad jas veikia tręšimas, auginimo, sandėliavimo sąlygos, transportavimas. Tokie produktai netenka vandens, o kartu su juo ir vitaminų bei mineralų.
Anot mitybos specialistės, žiema yra ne šviežių, o šakninių daržovių metas. Tokios daržovės sugeba ilgą laiką išlaikyti savo maistines savybes nepakitusias.
„Rudens pabaigoje, žiemą bei ankstyvą pavasarį turėtume kelis kartus per dieną valgyti įvairių kopūstinių, raugintų daržovių bei šakniavaisių. Pastarieji – ne tik morkos, bet ir įvairių rūšių ridikai, ropės, griežčiai, pastarnokai, petražolių ir saliero šaknys bei topinambai. Džiugu tai, kad vis dažniau jų galima rasti ir didžiuosiuose prekybos centruose.
Žinoma, pačių augintos daržovės – vertingiausios. Jei vasarą turite daug sodo ir daržo gėrybių, tuomet pats geriausias konservavimo būdas – šaldymas. Jo metu išnyksta tik vitaminas C, visos kitos medžiagos išlieka. Jei neturite sodo, prekybos centruose tikrai galima rasti geros kokybės šaldytų daržovių, pavyzdžiui žirnelių, kurių net nebūtina virti atsišildžius, tai puikus garnyras ar užkandis.“