Žiedadulkių – maisto alergijos sindromas (dar vadinamas burnos alergijos sindromu) yra dažnesnis, nei manoma. Pavyzdžiui, šienlige tam tikru gyvenimo laikotarpiu suserga 20 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų, tačiau dar 2 proc. šalies gyventojų kenčia ir nuo alergijos maistui sindromo.
Taigi, kas jį sukelia? Kokiems maisto produktams galite būti alergiški?
Kodėl šienligė gali sukelti alergiją maistui?
Kai žmogus serga šienlige, jo organizme pasireiškia IgE medijuota alergija. „IgE yra antikūnas, kurį paprastai gaminame tam, kad galėtume kovoti su tokiomis parazitinėmis infekcijomis kaip maliarija. Dėl kažkokių priežasčių jie pradeda gamintis ir tiems žmonėms, kurie yra alergiški tokiems dalykams kaip žiedadulkės, ir jie suserga šienlige“, – aiškino Mančesterio universiteto profesorė Clare Mills.
Problema ta, kad kai kurie maisto produktai turi baltymų, labai panašių į žiedadulkėse esančius baltymus – ypač jei tie maisto produktai vartojami švieži. Taigi alergiškų žmonių organizmas pagalvoja, kad jis susidūrė su žiedadulkėmis. „Dėl visko kalta imuninė sistema, kuri pradeda gintis, sukeldama alerginę reakciją“, – aiškino labdaros organizacijos „AllergyUK“ klinikinių paslaugų vadovė Amena Warner.
Kokie būna simptomai?
Žmonėms, kurie yra alergiški žiedadulkėms, dažnai paburksta ir pradeda niežėti burna, gerklė ir ausys. Tai įvyksta netrukus po to, kai suvalgoma maisto. Daugumai žmonių šie simptomai būna lengvi ir gana greitai praeina, tačiau kai kuriems simptomai gali pasireikšti stipriau. „Kai kuriais atvejais tai sukelia labai sunkias reakcijas“, – sakė A. Warner, pabrėždama, kad dėl alerginės reakcijos gali sutrikti kvėpavimas. Laimei, tai pasitaiko gana retai.
Kam gresia pavojus?
Jei sergate šienlige, ar yra kitų veiksnių, dėl kurių gali išsivystyti alergija maistui? Šiuo metu C. Mills atlieka tyrimus, kurių metu analizuoja suaugusių žmonių alergijų modelius ir paplitimą, įskaitant tai, kaip atsiranda su žiedadulkėmis susijusi alergija maistui. C. Mills aiškina, kad suaugusieji nuo jos kenčia dažniau, negu vaikai, ir paprastai ji pradeda reikštis sulaukus 20 – 40 metų.
„Dažniausiai tai būna susiję su alergija beržo ir alksnio žiedadulkėms. Vaisiai turi molekulę, kuri yra panaši į žiedadulkių molekulę, kuri sukelia šienligę. Prieš daugelį metų Švedijoje buvo nustatyta, kad apie 70 proc. žmonių, alergiškų beržų žiedadulkėms, taip pat reaguodavo ir į šviežius obuolius“, – sakė C. Mills.
Tačiau tai priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo pačio produkto. „Per vieną tyrimą nustatėme, kad šių molekulių kiekis padidėja, jei obuoliai būna laikomi modifikuotoje aplinkoje. Žinoma, toks laikymo būdas leidžia mums valgyti obuolius net kovo mėnesį, ko paprastai padaryti negalėtume, tačiau, deja, tokie obuoliai turi daug didesnį alergenų kiekį“, – teigė C. Mills.
Taigi kokie maisto produktai gali sukelti alerginę reakciją?
Tai priklauso nuo žiedadulkių, kurioms esate alergiški, rūšies, tačiau paprastai nuo šienligės kenčiantys žmonės būna alergiški šviežiems vaisiams, daržovėms, ankštinėms daržovėms bei riešutams. „AllergyUK“ yra parengusi naudingą informacijos suvestinę, kurioje išsamiai išdėsto, kurie maisto produktai gali sukelti alerginę reakciją, jei esate alergiški medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėms.
Medžių žiedadulkės: obuoliai, abrikosai, vyšnios, kalendros, kiviai, nektarinai, petražolės, persikai, kriaušės, slyvos, braškės, salierai, pupelių daigai, morkos, šparaginiai žirniai, žalieji pipirai, bulvės, sojos, pomidorai, pastarnokai, žirniai, bazilikai, pankoliai, raudonėliai, paprikos, pipirai, čiobreliai.
Žolių žiedadulkės: kiviai, melionai, apelsinai, arbūzai, datulės, bulvės, šveicariški mangoldai, pomidorai, kviečiai, žirniai, žemės riešutai.
Piktžolių žiedadulkės: obuoliai, melionai, apelsinai, persikai, pomidorai, arbūzai, salierai, morkos, žaliosios paprikos, svogūnai, saulėgrąžų sėklos, anyžiai, salierų druska, garstyčios, prieskoniai, kalendros, pankoliai, petražolės.
Nežinote, kokios rūšies žiedadulkėms esate alergiški? Tai galite nustatyti pagal tai, kada pajuntate alergijos simptomus. Jei šienligė užpuola kovo – gegužės pabaigos laikotarpiu, greičiausiai būsite alergiški medžių žiedadulkėms, jei gegužės – liepos mėnesiais – žolių žiedadulkėms, o jei birželio – rugsėjo mėnesiais – piktžolių žiedadulkėms. Žinoma, galite būti alergiški ir daugiau nei vienos rūšies žiedadulkėms, be to, augalų žydėjimo laikotarpiai gali persidengti. Maža to, žydėjimo pradžią gali pakeisti įvairūs aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, itin drėgnas ar sausas pavasaris bei vasara.