– Sandrija, kokių vitaminų mums labiausiai trūksta šaltuoju metų laiku? Kaip šie vitaminai padeda mūsų imuninei sistemai? Gal tinkamas jų kiekis padės nesusirgti?
– Šaltuoju laikotarpiu mus saugančios maistinės medžiagos – vitaminas D, vitaminas C, cinkas ir omega-3. Imunitetą taip pat stiprina magnis ir selenas. Iš tiesų, vitaminas D nėra tikras vitaminas, nes jis gali būti sintetinamas endogeniškai, veikiant odą ultravioletiniais spinduliais. Jis svarbus ne tik mūsų kaulų bei dantų sveikatai, tačiau stimuliuoja žarnyno sveikatą, veikia imuninės sistemos veiklą – mažindamas ar didindamas jos aktyvumą pagal poreikį. Vitaminas C stiprina imuninės sistemos atsaką, slopina uždegimus, apsaugo nuo infekcinių ligų, pagerina chromo, geležies bei seleno įsisavinimą. Omega-3 mažina uždegiminį foną organizme, taip padėdamas imuninei sistemai ir ją stiprindamas. Cinkas palaiko imuninės sistemos funkcijas, įskaitant ląstelinį ir humoralinį imunitetą, itin svarbus slopinant koronavirusą.
– Kokiuose maisto produktuose šių vitaminų daugiausia? Ar vertėtų pradėti vartoti papildus?
– Vitamino D trūkumas pasireiškia didžiajai daliai populiacijos, tad jis rekomenduojamas vartoti ir papildų forma, nuo rugsėjo–spalio iki balandžio mėnesio imtinai (ypač mūsų klimatinėje zonoje). Vitamino D gausu riebiose žuvyse: silkėje, skumbrėje, upėtakyje, sardinėse, lašišoje, taip pat šios maistinės medžiagos yra pieno produktuose, kiaušinio trynyje. Vitaminui C gauti dabar pats geriausias metas – tai raugintos daržovės, kurios dar ir puikus maistas jūsų žarnyno gerosioms bakterijoms. Šių bakterijų kolonijų gausa – tai stipri imuninė sistema. Taip pat vitamino C daug lietuviškose spanguolėse, bruknėse, erškėtrožėse, aronijų uogose. Spanguolės, sutrintos su medumi (šviežiu, nekaitintu) – puiki apsauga žiemą nuo infekcijų ir virusų. Mano žiniomis, šis mišinys vartojamas ir su česnaku. Omega-3 gausu riebioje žuvyje, jo ypač daug linų sėmenų aliejuje, taip pat yra graikiniuose riešutuose, kanapių, ispaninio šalavijo sėklose, jūros dumbliuose. Cinko rasime tokiuose produktuose kaip vištiena, ėriena, jautiena, triušiena, austrės, šukutės, gyvūnų kepenys, kiaušiniai. Augaliniai cinko šaltiniai yra grybai, kopūstai, juodieji ryžiai, datulės, lazdyno riešutai, anakardžiai, bolivinė balanda, tamsusis šokoladas.
– Kaip nepagalvodami maiste sunaikiname vitaminus? Kokių klaidų nedaryti apdorojant produktus, kad išsaugotume naudingas medžiagas?
– Vitaminų priešas yra temperatūra, metalai, gaminimo laikas. Visi išvardinti vitaminai – C ir D – neatsparūs karščiui, vitaminas C reaguoja ir su kai kuriais metalais – suyra kontaktuodamas su variu, švinu ir cinku. Omega-3 virtoje žuvyje išlieka daugiau, nei keptoje. Svarbiausia kuo trumpesnis gaminimo laikas, mažesnė temperatūra ir minimalus vandens kiekis. Tikslu išlaikyti didesnį maistinių medžiagų ir ląstelienos kiekį, daržoves ir vaisius gaminti su visa odele, stengtis jų nesmulkinti, geriau termiškai apdoroti net nepjaustytus, kad būtų kuo mažesnis kontaktas su vandeniu ir karščiu. Labai svarbu suvalgyti pasigamintą maistą per vieną–dvi dienas.