Naudą lemia keletas gudrybių
Šiuos gaminius kepant patiems verta atsižvelgti į keletą taisyklių. „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė teigia, kad naminės duonos nauda išryškėja tuomet, kai jos gamybai naudojama mažiau riebalų, pridėtinio cukraus ir druskos bei daugiau skaidulinių medžiagų, rašoma pranešime spaudai.
„Pagrindinė tokių kepinių sudėtinė dalis yra miltai. Pastaruosius naudingiausia rinktis viso grūdo, nes taip išsaugoma daugiau mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, skaidulų. Kartu ši duona yra sotesnė, pagerinanti žarnyno veiklą, sveikesnė, nes cukraus kiekis joje neviršija normų. Ne veltui pastarojo reiktų vengti ir dėti kuo mažiau. Netgi nekaltai atrodantys džiovinti vaisiai yra perteklinis cukrus, galintis užauginti nepageidaujamą svorį. Todėl mitybos ekspertai ragina nereikalingus angliavandenius keisti sėklomis, skaidulomis, daržovėmis“, – pataria B. Baratinskaitė.
Įvardijusi duonos gamybos gudrybes, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo jomis pasinaudoti bei kepinius pasigaminti savo namuose patiems. Anot B. Baratinskaitės, tai padaryti lengviau vadovaujantis tiek tradicinėmis, tiek ir neįprastomis kulinarinėmis idėjomis.
Sava ir pamėgta: naminė lietuviška duona
Reikės: 300 g viso grūdo ruginių miltų, poros stiklinių šilto vandens, 75 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų, pusės arbatinio šaukštelio kmynų, 1 arbatinio šaukštelio druskos, tiek pat medaus.
Pirmiausia, paruoškite raugą. 75 g viso grūdo ruginių miltų sumaišykite su 125 ml kambario temperatūros vandens. Maišykite tol, kol masė taps tiršta. Ją uždenkite audiniu, padėkite apie 25 laipsnių temperatūroje, palikite rūgti 3 paras. Tuomet į maišymo indą supilkite 125 ml išrūgusio raugo, 150 g viso grūdo ruginių miltų, 100 ml vandens. Maišykite, kol masė taps ne per kieta, šiek tiek lipni, ją uždenkite audeklu ir padėkite šiltai rūgti 12 valandų. Ruoškite tešlą. Dubenyje į išrūgusį mišinį suberkite likusius miltus, druską, kmynus, įdėkite medaus. Tešlą minkykite rankomis, suformuokite norimo dydžio kepaliuką, įdėkite jį į kepimo skardą ir kildykite 3 valandas 25 laipsnių temperatūroje. Kai duona pakils, pašaukite į 250 laipsnių orkaitę, kepkite 15 minučių, kol užkeps pluta, tada temperatūrą sumažinkite iki 200 laipsnių ir kepkite dar apie pusvalandį. Duonai atšokus nuo kepimo indo kraštų, ištraukite.
„Išėmus kepinį iš orkaitės, reikėtų jį apipurkšti vandeniu ir leisti suminkštėti plutai. Tuomet geriausia duoną uždengti bei palikti ataušti. Taip ji bus tinkamai paruošta ragauti. Šis duonos receptas yra senas bei turintis gilias tradicijas. Panašiai ją kepdavo ir anksčiau. Todėl norintiems pasimėgauti tikruoju senovinės duonos skoniu, tikrai verta išbandyti tokią kulinarinę idėją savo namuose“, – sako B. Baratinskaitė.