Lietuvoje gyvenantis „Michelin“ restoranuose dirbęs šefas pasakė, kada turėsime pirmą žvaigždutę ir kas tie kandidatai

Vis nelaimime „Eurovizijos“ ir vis negauname „Michelin“ žvaigždutės – taip juokauja lietuviai, laukiantys, kada gi pagaliau mūsų restoranus pripažins vienas žinomiausių pasaulyje gidų. Šalia Lietuvos esančios Lenkija ir Estija jau turi restoranų, pažymėtų žvaigždutėmis ir įtrauktų į gidą. Vis dėlto „Michelin“ restoranuose įvairiose šalyse dirbęs virtuvės šefas užtikrintas: tai nereiškia, jog mūsų gastronominė kultūra nusileidžia kaimyninėms šalims.

Lietuvoje jau trejus metus gyvenančio virtuvės šefo Matteo Covacci karjeroje buvo stotelių „Michelin“ restoranų virtuvėse Italijoje, Škotijoje, Danijoje, tad jam gerai pažįstama kokybės kartelė, kuri taikoma tokio tipo restoranuose.

M. Covacci džiaugiasi, kad į Lietuvą atvyko įdomiu metu – čia gastronomijos srityje, jo nuomone, šiuo metu vyksta pozityvūs pokyčiai, daugėja ne tik aukšto lygio restoranų, profesionalių šefų, bet auga ir ingredientų kokybė.

„Kai atvykau, man atrodo, buvo keletas ryškių lyderių, pavyzdžiui „Nineteen18“, „Amandus“, dar keletas, tačiau jie buvo ryškiai paveikti naujosios Šiaurės virtuvės stiliaus ir tik dabar, matau, jie pradeda tolti nuo to ir ima kurti lietuvišką gastronomijos stilių, o ne įkvėpimo semtis skandinaviškoje virtuvėje.

Geriausi šalies šefai ima analizuoti Lietuvos kulinarijos paveldą, ingredientus, stilių ir technikas. Mano nuomone, tai yra daug įdomiau. Jie jau atranda savo stilių, nes turi daugiau drąsos, o gal net pasididžiavimo būti lietuviais“, – įžvalgomis dalijasi M. Covacci.

Virtuvės šefas, šiuo metu vedantis pamokas tiems, kurie domisi gastronomija, savo kursuose dažnai sulaukia mokinių klausimų apie Lietuvos restoranų kokybę ir kiek gi liko laukti iki pirmosios žvaigždutės.

„Tikiu, kad tai tik laiko klausimas. Nemanau, kad Lietuvos restoranams ko nors trūksta. Dirbau Maltoje ir ten maisto, ingredientų kokybė, technikų įvairovė, šefų fantazija nėra pranašesnė už gastronomijos lyderių, kuriuos turime Lietuvoje, todėl esu įsitikinęs, kad restoranai tokie kaip „Nineteen18“, „Gaspar’s“, „Džiaugsmas“ „Vila Komoda“ yra verti bent vienos ar dviejų „Michelin“ žvaigždučių. Esu įsitikinęs, kad iki 2030-ųjų tikrai turėsime bent vieną „Michelin“ restoraną“, – optimistiškai žvelgia virtuvės šefas.

Anot jo, siekiant „Michelin“ žvaigždučių, yra aktualus ir finansinis klausimas, dažnai vertinimas ir nacionalinis susidomėjimas gidais, tam reikalingos šalies investicijos.

Šių metų birželį du Talino restoranai buvo įvertinti „Michelin“ žvaigždutėmis, dar kelios dešimtys šios šalies restoranų yra įtraukti į gidą.

„Michelin“ gidai yra leidžiami nuo 1889 metų, kuomet broliai Michelinai norėjo paskatinti daugiau važinėtis, keliauti ir taip netiesiogiai skatinti padangų pardavimų augimą. Iš pradžių gidus sudarė daugiausiai praktiniai patarimai, žemėlapiai, rekomenduojamos vietos. Metams bėgant gidas tobulėjo, leidėjai suprato, kad kol tai bus nemokama brošiūra, jo niekas nevertins rimtai, tad ėmė jį siūlyti skaitytojams įsigti. Nuo 1926 m. gido leidėjai ėmė vertinti viešbučius ir restoranus viena žvaigždute, dar po kelerių metų pristatyta dabar galiojanti sistema – nulio, vienos, dviejų ir trijų žvaigždučių.