Lietuvių tauta, palyginus su kitomis nėra didelė, tačiau plačiuoju emigracijos keliu išsibarsčiusi daugelyje pasaulio vietų. Svetur išvykę tautiečiai susipažįsta su naujomis kultūromis, vietomis ir čionykščiais papročiais. Tačiau daugelis iš jų pasiilgsta ne tik giminaičių, tėvynės, bet ir sotaus lietuviško maisto. Nyderlanduose jau ne vieną dešimtmetį gyvenanti Lina Vermas sako, kad nereikia skubėti susivienodinti su kitos šalies kultūra ir pamiršti lietuviškas tradicijas. Priešingai – reikia jas ne tik saugoti, bet ir supažindinti kitus žmones su mūsų nacionaliniais maisto ypatumais.
– Kiek laiko gyvenate Nyderlanduose?
– Čia esu jau 23 metus. Atrodo, laikas bėga per greitai. Atsimenu, kaip palikau Lietuvą ir atvykau į svetimą, nepažintą šalį, kurioje viskas atrodė taip keista ir nekasdieniška. Pradžioje viskas yra nauja, todėl reikėjo laiko priprasti. Paski supranti, kad pasiilgsti namų, o tada galvoji ką daryti, kad jaustum mažesnį ilgesį. Iš tokio jausmo ir gimė mintis namus prisiminti per tradicinius patiekalus ir maisto gaminimą. Pradėjau gaminti sau, o tada ir savo draugams, kurie pirmą kartą susipažino su lietuviška virtuve.
– Kokius skirtumus atradote tarp lietuviškos ir olandiškos virtuvės?
– Mano akimis žiūrint didžiausias skirtumas yra tas, kad lietuviškų patiekalų gaminimui yra skiriama daugiau laiko. Pats paruošimo procesas yra ilgesnis ir naudojami maisto produktai yra įvairesni. Olandai mėgsta greitį ir paprastumą. Mes, lietuviai, mėgstame mėsą, patinka sočiai ir skaniai pavalgyti. Olandijoje vienas iš svarbiausių maisto pramonės produktų yra sviestas, sūrio gaminiai, pienas, taip pat labai populiarūs žuvies produktai, jūros gėrybės.
– Kokių lietuviškų patiekalų pasiilgstate labiausiai?
– Labiausiai pasiilgstu tikrų kaimiškų, naminių patiekalų. Rūkyto kumpio ir dešrelių, lietuviškos duonos, grybų, cepelinų ir šaltibarščių. Reikia pastebėti, kad dabar lietuviškų gaminių galima rasti ir čia, Olandijoje. Yra lenkų parduotuvės, kurios tikrai yra lietuvių mėgstamos, nes čia galima rasti lietuviškų maisto produktų, arba labai panašių į juos. Prieš dvidešimt metų, kai čia atvykau, lietuviško maisto pasiūla buvo kur kas mažesnė nei šiandien.
– Kaip aplinkiniai reaguoja į jūsų gaminamą tradicinį lietuvišką maistą? Ką dažniausiai gaminate?
– Gaminti mėgstu ir tai stengiuosi daryti dažnai, todėl, kai turiu laiko, aplinkinius nustebinu ir supažindinu su lietuviškais patiekalais. Dažniausiai darau balandėlius, kepu bulvių plokštainį, plovą. Mano vyras olandas labai mėgsta cepelinus, šaltibarščius ir šaltieną. Pirmą kartą skonis nustebino, bet tuo pačiu ir labai patiko. Draugai, pamatę rožinę šaltibarščių sriubą, žiūrėjo įtariai, po to pakomentavo, kad tai – išraiškingai atrodanti šalta sriuba, turinti išskirtinį skonį.
– Kokiu tradiciniu olandišku receptu norėtumėte pasidalinti su lietuviais?
– Iš tiesų yra nemažai receptų, kuriuos verta būtų paminėti: tiek saldumynai, kur labai populiarus skanėstas yra olandiški vafliai, vadinami „stroopwafel“, tiek ir žuvies ar mėsos patiekalai. Tačiau šį kartą norėčiau pasidalinti tradiciniu olandišku receptu, kuris gali atrodyti gana neįprastas lietuviškai virtuvei. Tai bulvių košė gaminama su lapiniu kopūstu, kuri yra patiekiama su specialia olandiška dešra, vadinama „rookworst“.
Ingredientai
0,5 kg susmulkintų lapinių kopūstų; 1 kg bulvių 1 olandiškos „rookworst“ dešros 200 ml pieno 100 g sviesto Druskos pagal skonį Pipirų pagal skonį
Paruošimas:
1. Nulupkite, nuplaukite bulves ir jas virkite apie 15 minučių. 2. Kopūsto lapus nuplaukite ir apvirkite atskirame puode apie 10 minčių. 3. Sutrinkite virtas bulves ir kopūstus kartu su pienu ir ištirpintu sviestu. 4. Įberkite pagal skonį druskos ir pipirų, išmaišykite viską gerai. 5. Pagamintą bulvių košę su lapiniais kopūstais sudėkite į lėkštę, o ant viršaus uždėkite olandišką dešrą.
„Štai ir paruoštas senas tradicijas turintis olandiškas patiekalas. Patiekimui galima naudoti ir kitą mėgstamą mėsą ar dešreles, bet norint pagaminti pagal tikrą olandišką tradicinį receptą rekomenduoju naudoti būtent olandišką „rookworst“ dešrą“, – sako Lina.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt