Žuvį besirenkančius žmones gąsdina įspėjimai, kad žuvyse lengvai kaupiasi sunkieji metalai. Valgant žuvį su dideliais sunkiųjų metalų kiekiais galimas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Devėnaitė teigia, kad dėl silkėje nustatytų sunkiųjų metalų pranešimų ar atvejų nėra nustatyta.
„Atlantinės silkės dažniausiai sužvejojamos Šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajone, Norvegijos jūroje, Islandijos vandenyse, Šiaurės jūroje. Daugiausiai sunkiuosius metalus kaupia prie dugno gyvenančios (giliavandenės) ir riebios jūros žuvys, tad jų nerekomenduojama valgyti nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams. Kiekvienais metais tiriami Baltijos jūroje ir Kuršių mariose sugautų žuvų mėginiai dėl sunkiųjų metalų (švino, kadmio, gyvsidabrio, arseno) – nustatyti kiekiai neviršija didžiausių leistinų koncentracijų“, – pasakoja specialistė.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad silkė – riebi žuvis, tad svarbu rinktis mažiau riebalų turinčius jos priedus.
Jai pritaria ir V. Devėnaitė. Anot jos, vartotojui renkantis paruoštus vartoti silkių produktus su daržovėmis, grybais, vaisiais, įvairiais prieskoniais, užpiltas marinatu, aliejumi, padažais ir kita, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į ženklinimo informaciją, pateiktą ant pakuotės.
„Įdėmiai perskaičius sudedamųjų dalių sąrašą, jame galima pamatyti žuvies procentinį dydį gaminyje, nes etiketėje visuomet pirmiausia nurodoma didžiausia sudedamoji dalis. Taip pat patartina rinktis produktą, kurio sudedamųjų dalių sąrašas trumpesnis. Reikėtų įvertinti ir tai, ar paruošų vartoti silkių produktų sudėtyje yra aromato ir skonio stipriklių, kurie suteikia silkių produktams būdingą skonį ir kvapą. Renkantis paruoštus vartoti silkių produktus reikia įvertinti gamintojo nurodytą tinkamumo vartoti terminą ir laikymo sąlygas, o atidarius pakuotę produktą reikėtų suvartoti kuo greičiau, nes žuvų riebalai greitai oksiduojasi, gali pakisti šių produktų spalva, kvapas ir skonis“, – perspėja V. Devėnaitė.
Pasak jos, renkantis neišdarinėtas silkes visada svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis jos yra laikomos prekybos vietoje, prieš perkant reikia įvertinti jų kokybę, t. y. išvaizdą, spalvą, konsistenciją.
„Atskirti, ar silkė šviežia, galima iš specifinio malonaus kvapo, stangrios ir blizgios odos, skaidrių gleivių, žiaunų, kurios bus nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, jos pelekai ir uodega nebus apdžiūvę, akys bus skaidrios. Ne visai šviežių ar pradedančių gesti silkių paviršius gali būti pasidengęs pilku ar gelsvu apnašu, oda lengvai plyšti. Išdarinėjant namuose silkes taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į jos vidų, ar vidaus organai neištižę, ar galima juos laisvai atskirti, įsitikinti, ar ant vidaus organų nėra matomų parazitų.
Jeigu silkėje aptikote neaiškių parazitų, nedelsdami kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes galutiniam vartotojui tiekiami žuvininkystės produktai negali būti užkrėsti matomais parazitais. Nors tokie produktai ir nėra pavojingi žmonių sveikatai, tačiau gamintojas turi užtikrinti parazitų kontrolę pagal nustatytus reikalavimus. Nustatęs parazitų, jis turi tinkamai išdarinėti žuvį ir pašalinti parazitus – gerai išvalyti vidurius, išplauti pilvo ertmę ar pašalinti papilves, jei ant jų yra parazitų, gaminti filė ar pjaustyti gabalais ir produktas bus tinkamas vartoti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2021 m. atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad 6 atvejais neišdarinėtoje sūdytoje silkėje buvo aptikta parazitų vidaus organuose ir neišdarinėtos sūdytos silkės buvo pašalintos iš rinkos“, – pastebi specialistė.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė silkę rekomenduoja valgyti ne tik per šventes, nes joje gausu jodo, kalio, seleno, taip pat D ir B grupės vitaminų. „Tiesa, silkė netinka asmenims, kurie yra alergiški žuviai. Ją reikėtų atsargiai valgyti ir tiems, kurie vartoja vaistus depresijai gydyti ar sergantys podarga. Visiems kitiems silkė yra puikus maisto produktas, tik paprastai ji būna sūdyta, tad prieš ruošiant patiekalą reikėtų ją pamirkyti arbatoje, vandenyje arba piene. Tokią, išmirkytą silkę ir reikėtų naudoti patiekalų iš jos gamybai“, – pataria gydytoja dietologė.
Specialistė žuvį siūlo rinktis bent 2–3 kartus per savaitę, suvartojant iki 300 gramų, o riebia žuvimi, kaip silkė, mėgautis tik progomis: „Silkė puikiai paįvairina asortimentą, bet neturėtų užimti visos žuviai skirtos vietos mityboje.“
Primenama, kad apsinuodijus žuvimi jaučiamas šleikštulys, vemiama, kankina skrandžio ir pilvo skausmai, viduriuojama, džiūsta burna, norisi gerti, kūne susilaiko šlapimas, gali ištikti traukuliai. Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams (dažniausiai per 3–4 valandas), reikia kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą.