Kulinarinio paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Rimvydas Laužikas pasakoja, kad apie gastronomijos istoriją daug galima sužinoti iš dvaro sąskaitų, kuriose surašyti valdovų ir didikų pietums naudoti produktai. Įdomu tai, kad produktų sąrašas sudarytas tokia tvarka, kokia ant stalo buvo tiekiami iš jų pagaminti patiekalai. Seniausi išlikę tokie dokumentai yra iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dvaro, o čia minimi agurkai bei medus.
„Jogailos knygose agurkai ir medus yra įrašyti du ar tris kartus. Nesakau, kad Jogaila išrado tokį desertą – tiek agurkai, tiek jų valgymas su medumi į mūsų kraštą atkeliavo iš graikiškosios gastronomijos. Visgi, kai vasarą valgysite šviežius agurkus su šviežiu medumi, turėkite omenyje tai, kad valgote valdovo vertą desertą – prieš maždaug 600 metų tokį sau galėjo leisti tik Jogaila ar Vytautas“, – sako R. Laužikas.
Kulinarinio paveldo tyrinėtojas priduria, kad Jogailos dvare agurkai laikyti ne daržove, o vaisiumi. Būtent todėl tai buvo tarsi desertas, skanaujamas po sočių pietų. Vėlesniais laikais, XVII–XIX a., agurkai su medumi mūsų šalies kaimynų buvo pripažinti tikru egzotišku lietuvišku skanėstu.
R. Laužikas atskleidžia, kad Jogailos dvaro dokumentuose pirmą kartą paminėtas ir kitas skanėstas – vafliai. Anot jo, tikėtina, kad viduramžiais šis patiekalas atsirado kaip pagardinta, mišioms naudojamos ostijos atmaina, kuri netgi buvo kepama taip pat – spaudžiant skystą tešlą ant žarijų įkaitintose žnyplėse.
Jogailos laikų receptus šiuolaikinei virtuvei pritaikė ir Zyplių dvaro ansamblyje įsikūrusio restorano „Kuchmistrai“ virtuvės šefai.
Išskirtine gastronomine kultūra pasižymintis restoranas pritraukia lankytojus iš įvairių šalies kampelių – čia maisto mylėtojai ne tik dalyvauja krašto istoriją atspindinčiose degustacijose, rengia šventes, bet ir susipažįsta su tuometinės didikų virtuvės valgiais, praturtintais kai kuriems pirmą kartą girdimais ingredientais.
Ypatingasis Jogailos laikų vaflių receptas buvo pritaikytas ir restorano virtuvėje – čia patiekiami pastarnokų vafliai su svarainių medumi ir agurkais. Pagrindinis ingredientas – pastarnokai – pasirinktas dėl jo suteikiamų išskirtinio skonio natų – vafliai iškepa drėgnesni ir gaivesni, labiau atitinkantys dvare skanautus desertus. Maisto mylėtojai taip pat turi galimybę paragauti ir šiene kepto zanavykiško varškės sūrio su rūkytu sviestu bei citrusiniu žaliųjų obuolių medumi.
„Keptas zanavykiškas sūris – vienas mėgstamiausių restorano svečių užkandžių. Įdomu tai, kad senojoje, istorinėje virtuvėje sūriai buvo laikomi ne užkandžiu, o desertu. Tokius juos randame ir Jogailos dokumentuose. Patiekalas, su tuomet itin egzotišku laikomu citrusu, greitai tapo ypatingu skanėstu, tinkančiu tiek prie žolelių arbatos, tiek prie midaus ar vietinio vyno“, – kalba restorano direktorė Jolita Briedė.
Virtuvės šefai ir kulinarinio paveldo žinovai neabejoja medaus ir bitininkystės svarba bei primena, jog seniau medkopio pabaigos šventė suburdavo visą šeimą ir bičiulius, o nuo 2001 metų ši šventė rengiama Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose.