„Pirmasis labai svarbus įvertinimas yra pats faktas, kad „Michelin“ Lietuvą jau kurį laiką laiko subrendusia ir vertinimui pasirengusia rinka. Tai toli gražu nėra savaime suprantama ir rodo įspūdingą mūsų šefų, restoranų, požiūrio į vietinius ingredientus ir maisto kultūrą apskritai augimą“, – teigia „Amandus“ šefas.
Pasak D. Praspaliausko, visuomenėje plačiausiai žinomas „Michelin“ kriterijus yra žvaigždės, tačiau vertinime svarbu – ne tik jos.
„Pirmasis didelis laimėjimas Lietuvai yra tai, kad tarptautinės gero maisto mėgėjų bendruomenės dėmesys bus atkreiptas į keliolika, o gal – net keliasdešimt restoranų mūsų šalyje, kurie bus pristatyti „Michelin Guide“.
Šis gidas dar nereiškia, kad jame įtraukti restoranai nusipelno „Michelin“ žvaigždės, tačiau organizacijos inspektoriai juos rekomenduoja kaip vertas aplankyti kokybiško maisto vietas. Tai – užtikrintas būdas pritraukti turistų dėmesį“, – sako virtuvės šefas.
Itin laukiamas vertinimas – „Bib Gourmand“
Dar vienas plačiojoje visuomenėje mažiau žinomas, tačiau restoranų bendruomenėje visame pasaulyje itin vertinamas ir laukiamas „Michelin“ įvertinimas, pasak D. Praspaliausko, yra „Bib Gourmand“.
„Paprastai kalbant, jis reiškia, kad kokybės ir kainos santykis šiame restorane yra išskirtinai geras. Taigi, vieta neprivalo būti prabangi, bet siūlo itin aukštos kokybės maistą ir aptarnavimą už prieinamą kainą.
Restoranams toks įvertinimas dėl labai suprantamų priežasčių užtikrina didelį vietos gyventojų ir turistų susidomėjimą, todėl yra itin laukiamas“, – teigia šefas.
„Bib Gourmand“ vertinimas pradėtas naudoti 1931-aisiais metais.
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai Europos miestuose „Bib Gourmand“ restoranuose žmogui galima papietauti už 36 eurus“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Dovilė Seliukė.
Trijų žvaigždžių vertinimo sistema
Garsioji „Michelin“ žvaigždžių sistema yra paremta vienos, dviejų ir trijų žvaigždžių vertinimu.
„Kaip žinia, dabar jau visame pasaulyje žinomą ir pripažįstamą „Michelin“ restoranų vertinimo istoriją prieš daugiau nei šimtą metų pradėjo padangų gamintojai Prancūzijoje, sukūrę žemėlapius vairuotojams, padedančius rasti ne tik padangas, bet ir degalines, užkandines bei restoranus.
Restoranų kokybės vertinimui pasitelktos žvaigždutės, kurios originaliai reiškė, kad vienos žvaigždutės restorane verta sustoti pakeliui, dėl dviejų žvaigždučių galima išsukti iš savo kelionės maršruto, o trimis žvaigždutėmis pažymėti restoranai nusipelno atskiros kelionės“, – sako vienas iš geriausių šefų Lietuvoje.
Tiesa, šiandien šie vertinimai, D. Praspaliausko teigimu, yra gerokai pasikeitę, sudėtingesni ir apima itin daug kriterijų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra beveik 3000 vieną „Michelin“ žvaigždę turinčių restoranų, apie 500 turi dvi ir vos 150 gali pasigirti trimis „Michelin“ žvaigždėmis.
„Pavyzdžiui, Estijoje vieną „Michelin“ žvaigždę gavo du restoranai. Latvijoje – vienas. Iš viso į pirmąjį „Michelin Guide Latvia“ po pirmų metų buvo įtraukti 26 restoranai, Estijos pirmųjų metų patirtis – 31 restoranas.
Mūsų užsakymu vykdomi atvykstamojo turizmo tyrimai rodo, kad 90 proc. užsienio turistų, atvykę į Lietuvą lankosi vietiniuose restoranuose, o 87 proc. apsilankiusiųjų gastronomines patirtis Lietuvoje vertina gerai arba labai gerai. Taigi, rezultatai yra aukšti ir tai leidžia tikėtis gerų įvertinimų iš „Michelin“ ekspertų. Taip pat tai atveria ir kelią tobulėti. Pavyzdžiui, pirmais metais po inspektorių vizito restoranas „180° by Matthias Diether“ Estijoje gavo vieną žvaigždę, o antrais metais – antrą. Lietuva irgi atveria kelią gastronomijos pažangai ir galimybei kasmet kelti standartus“, – pranešime žiniasklaidai teigia D. Seliukė.
Žalioji žvaigždė – tvarumo simbolis
„Keliauk Lietuvoje“ primena, kad yra ir dar vienas svarbus „Michelin“ vertinimo kriterijus – žalioji žvaigždė.
„Žalioji žvaigždė gali būti suteikiama bet kokiai į „Michelin“ gidą įtrauktai įstaigai, nepriklausomai nuo to, ar ji yra įvertinta už maistą („Bib Gourmand“ arba „Michelin“ žvaigždė). Skiriant šį ženklą atsižvelgiama į konkrečias tvarias iniciatyvas ir išryškinami šioje srityje pirmaujantys restoranai, tvirtai įsipareigoję ekologiškos virtuvės principams. Tvarumo iniciatyvos gali būti įvairios – nuo ingredientų tiekimo ir sezoniškumo laikymosi iki atliekų mažinimo ir klientų informuotumo didinimo“, – sako D. Seliukė.
D. Praspaliausko teigimu, šis vertinimas svarbus ir skatinant naudoti kuo daugiau vietinės produkcijos.
„Lietuvoje auginame ir gaminame neįtikėtinai aukštos kokybės produktus, kuriais galime ne tik mėgautis patys, bet ir nustebinti atvykėlius iš įvairių pasaulio kraštų. Vietinė produkcija gali tapti mūsų pasididžiavimu ir išskirtinumu, tuo pačiu prisidedant prie didesnio draugiškumo aplinkai tikslų“, – sako virtuvės šefas.
