Sveikas maisto racionas
E. Žaliukas baigė prestižinę Londono virėjų mokyklą, dirbo restoranuose, mokė vyrėjus užsienyje ir Lietuvoje. Jis taip rašo knygas, daugiau nei dešimt metų domisi vaikų, ligonių maitinimu, dalyvauja mokymuose, konferencijose, veda seminarus, kovoja už sveikesnį Lietuvos mokyklų ir ligoninių maisto racioną.
Rūpintis Šv. Juozapo globos namų gyventojų maitinimu virtuvės šefas ėmėsi šią vasarą. O E. Žaliuko ir globos namų draugystė prasidėjo prieš septynerius metus, kai Evaldas vežiojo labdarą po įvairias socialines įstaigas.
Maistas – ne tik kuras
„Į maistą galima žiūrėti paprastai – tiesiog pavalgei arba, kitaip sakant, į automobilį įsipylei kuro ir važiuoji. Kitas dalykas – vaikas gimsta alkanas, mama jį maitina. Kai žmogus iškeliauja Anapilin, visi sėda prie bendro pietų stalo. Lygiai taip pat visos šeimos šventės: Kalėdos, Velykos. Vienaip ar kitaip maistas mus lydi visą gyvenimą. Mano šeimoje tai buvo svarbūs dalykai, man jie persidavė ir toks požiūris pas mane susiformavo – į žmogų žiūriu su pagarba per skanų maistą, – sako E. Žaliukas ir tęsia. – Globos namuose gyvena įvairaus amžiaus žmonės, o kai kuriems iš jų – tai gyvenimo saulėlydis, todėl norėsi, kad tą saulėlydį senoliai išgyventų oriai ir išdidžiai“.
Ieško aukso viduriuko
Namų gyventojus virtuvės šefas rytais lepina kepdamas kruasanus ar šviežias bandeles, be to, kaskart stengiasi maistą paruošti kuo įdomesnį.
„Vienas dalykas yra produktai, kuriuos mes turime ir juos paruošti stengiuosi maksimaliai teisingai. Be to, turime beveik 100 gyventojų ir skoniai jų labai įvairūs. Negana to, turiu išlaikyti visų naudingų medžiagų – baltymų, angliavandenių, vitaminų – paros normą. Yra daugelis dalykų, į ką turime atsižvelgi, galų gale, tie patys Sveikatos apsaugos ministerijos kriterijai, kurių negalime nesilaikyti“, – vardino E. Žaliukas.
Paklaustas, kaip gimsta meniu, E. Žaliukas paaiškino. „Žinau, kada maždaug globos namų gyventojai yra gimę, galvoju, ką jie valgė būdami jauni, kokius produktus tada galėjo mėgti. Taip atsiranda rėmai. Tada drauge su dietiste Aušra meniu peržiūrime iš kitos pusės, ar patiekalai atitinka kalorijų skaičių ir kitus dalykus. Vėliau apie sudarytą meniu diskutuojame su įstaigos administracija ir dar kalbamės su Gyventojų taryba, kurie lygiai taip pat išsako savo pageidavimus ar pastabas. Stengiamės rasti aukso viduriuką, kad visi būtų laimingi ir patenkinti“, – kalbėjo žinomas virtuvės šefas.
Sulaukia daug šiltų širdelių
Virtuvės šefas E. Žaliukas neslepia, kad vis tik būta patiekalų, kurių gyventojai neprisileido: tai – bulvių kukulaičiai, tarsi lietuvių skoniui priimtini, bet senoliai šio patiekalo su natūraliu pomidorų padažu taip ir nepripažino. Po dviejų bandymų patiekalas iš meniu buvo išimtas.
„Džiugu, kai būna pripieštų širdelių, kad senoliai laimingi ir patenkinti, bet būna ir pastabų, į kurias reaguojame labai greitai. Jeigu patiekalo nevalgo, bandau išsiaiškinti kodėl. Tai nereiškia, kad patiekalas pats iš savęs nėra geras, bet tiesiog jis neatitinka mūsų gyventojų skonio, todėl keičiame kažkuo kitu. Vienas iš svarbiausių dalykų, kad mes nedirbame į šiukšliadėžę. Nesuvalgyto maisto turime labai mažai ir tai geras įvertinimas“, – džiaugėsi E. Žaliukas.
Maistas lyg restorane
Štai, pavyzdžiui, bulvių košė ruošiama kaip aukšto lygio restorane. Bulvės verdamos garuose, pienas šildomas puode kartu su sviestu ir visada naudojami tik patys geriausi produktai.
E. Žaliukas sako, kad patiekalai įstaigos virtuvėje nėra labai įmantrūs, bet, kad būtų sukramtomas, skanus ir svarbiausia – šviežias. Daug dėmesio skiriama ir sezoniškumui.
Pagarba ir orumas
Šv. Juozapo globos namų vadovas Patrikas Skrudupis sako, kad visada maistas turi būti švenčiamas.
Naujoves priima atsargiai
„Bet ilgainiui pradeda džiaugtis, kitą kartą dėkoja už tokią galimybę. Tai mums ir yra didžiausias įvertinimas. Džiaugiamės, kad Evaldas prisijungė prie mūsų, prie tų vertybių, kurias mes, kaip organizacija, stengiamės įgyvendinti rūpindamiesi žmonėmis“, – naujienų portalui JP sakė Šv. Juozapo globos namų vadovas.