Kepimas yra produktyvus saviraiškos ir komunikavimo būdas.
„Kepdami žmonės kūrybiškai išreiškia save, – portalui „HuffPost“ pasakė psichologijos mokslų ir smegenų tyrimų profesorė iš Bostono universiteto Donna Pincus. – Yra daug literatūros apie tai, kad kūrybinė saviraiška susijusi su gera savijauta. Užsiimdami saviraiška (piešdami, kurdami muziką ar kepdami pyragus žmonės išsilieja, atsipalaiduoja, patiria mažiau streso.“
Stresas siejamas su daugeliu fizinių ir psichologinių problemų, todėl norint gyventi sveikai ir laimingai, labai svarbu rasti būdų, kaip kovoti su stresu.
Kai kepame skanėstus kitiems žmonėms, galime iškomunikuoti savo jausmus.
Psichologijos mokslų ir smegenų tyrimų profesorė iš Masačusetso universiteto Susan Whitbourne atkreipia dėmesį į kultūrinę normą, kai žmogui, patyrusiam artimo žmogaus netektį, atnešama maisto. Netekties akivaizdoje žodžiai netenka prasmės, ir maistas gali padėti išreikšti tai, ką bandome pasakyti. Ji pakomentavo „HuffPost“: „Žmonėms, kuriems sunku išreikšti savo jausmus žodžiais, maistas gali padėti parodyti dėkingumą ar užuojautą.“
Klinikos socialinė darbuotoja ir kulinarijos meno terapeutė Julie Ohana pasakė: „Daugelyje kultūrų, daugelyje šalių maistas iš tiesų yra meilės išraiška, ir tai labai gražu, nes maistas reikalingas mums visiems, todėl jis paveikia visus. Būna ir nukrypimų, kai maistas visiškai pakeičia tradicinę komunikaciją, bet kai jis tik papildo bendravimą, tai yra teigiamas ir nuostabus dalykas.“
Skanėstų kepimas sau ir kitiems yra dėmesingo įsisąmoninimo forma.
Visi esame girdėję apie meditacijos ir dėmesingo įsisąmoninimo teikiamą naudą – šios praktikos, be kita ko, didina laimės jausmą ir mažina stresą – o pyragų kepimas, pasirodo, turi panašų poveikį.
„Kepimas iš tiesų reikalauja visiško susikaupimo. Reikia matuoti produktus, fiziškai susitelkti minkant tešlą. Jei sutelkiate dėmesį į kvapą ir skonį, į buvimą čia ir dabar kuriant, tai taip pat yra dėmesingas įsisąmoninimas, todėl streso lygis mažėja“, – aiškina D. Pincus.
Būtent todėl kulinarijos terapija itin išpopuliarėjo, kaip ir meno terapija – ji priskiriama prie terapijos rūšių, žinomų kaip elgesio aktyvavimas.
Pasak J. Ohanos, vis daugiau žmonių į ją kreipiasi norėdami panaudoti jos terapijos modelį savo praktikose. „Pyragų kepimas reikalauja mąstyti nuosekliai, atlikti veiksmus žingsnis po žingsnio, būti čia ir dabar, bet taip pat reikia galvoti apie receptą kaip visumą, patiekalą kaip visumą, apie tai, kaip jis bus patiekiamas, kam jis skirtas, kada jis bus valgomas, todėl kepimas išties moko atrasti pusiausvyrą tarp esamos akimirkos ir platesnio vaizdo“, – sako J. Ohana.
Dėmesingas įsisąmoninimas veiksmingai sumažina liūdnų minčių naštą.
Kulinaras Johnas Whaite‘as, kuris 2012 m. nugalėjo kultiniame britų kulinariniame šou „The Great British Bake Off“, atvirai prisipažino, kad kepimas padėjo jam tvarkytis su maniakine depresija.
D. Pincus teigimu, į kepimą susitelkęs žmogus atsitraukia nuo savo tamsių minčių, jų „neberuminuoja“, o kaip žinoma, neigiamų minčių ruminavimas (gromuliavimas, kai viena neigiama mintis paskatina kitą ir užsisuka ydingas ratas) veda į depresiją. Pasak jos, ši veikla gera dar ir tuo, kad ją užbaigus gaunamas labai apčiuopiamas rezultatas, suteikiantis džiaugsmo ne tik sau, bet ir kitiems.
Pyragų kepimas kitiems yra altruizmo forma.
Kepimo kitiems esmė – davimas, dalinimasis. Kepimo procesas užtikrina gerą savijautą, o dalinimasis šį jausmą dar sustiprina.
„Skanėstų kepimas kitiems sustiprina gerą savijautą, padeda sumažinti stresą, suteikia jausmą, kad padarėme kažką gero pasauliui, o tai savo ruožtu gilina gyvenimo prasmės jausmą ir ryšį su kitais žmonėmis“, – pakomentavo D. Pincus.
Skanėstų gaminimas su intencija atiduoti juos kitiems yra altruizmo forma – mes aukojame savo laiką kitų žmonių labui. Apie šio nesavanaudiško veiksmo privalumus daug rašyta.
S. Whitbourne teigimu, skanėstų kepimas kitiems turi ir simbolinę prasmę, nes maistas mums svarbus ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Pasak jos, didžiausią naudą gauname tada, kai kepame ne siekdami dėmesio ar norėdami įgyti pranašumą prieš kitus, bet kai tiesiog norime pasidalinti maistu su žmonėmis, kurie, kaip mes tikimės, tai įvertins. Žinoma, jei kepti mums sekasi.
Vis dėlto, jei kepimas jums kelia stresą, daug psichologinės naudos iš tokios veiklos negausite.
„Jei maisto gaminimas ir skanėstų kepimas jums kelia baimę, reiškia, ši veikla ne jums. Ji labiau tinka tiems žmonėms, kurie virtuvėje jaučiasi komfortiškai“, – sako J. Ohana.
D. Pincus su ja sutinka: „Jei ši veikla nėra privaloma ir nekelia streso, ji tinka ir yra naudinga visiems.“
„Manau, kad siūlant maistą kitiems teigiamas emocijas jaučia ir vaišių gavėjas, ir siūlytojas“, – sako J. Ohana.
Vargu ar kas galėtų prieštarauti.