Jei vietoj įprastų kvietinių miltų į savo maisto racioną įtrauktume kuo daugiau skirtingų rūšių miltų, galėtume sumažinti suvartojamų rafinuotų kvietinių miltų kiekį ir savo organizmą papildytume įvairiomis maistingomis medžiagomis.
Išbandykite rafinuotus kvietinius miltus pakeisti šviesiais speltų miltais. Speltų miltai turi mažiau glitimo ir daug daugiau naudingų medžiagų, nors jų skoninės savybės mažai kuo skiriasi nuo mums įprastų tradicinių kvietinių miltų.
Rinkdamiesi miltus atkreipkite dėmesį ne tik į jų rūšį (kvietiniai, speltų, grikių), bet ir į jų apdorojimo būdą (šviesūs rafinuoti, sijoti, viso grūdo miltai). Taip pat svarbu ir miltų šviežumas, t.y. kada miltai buvo sumalti. Pirkdami miltus ieškokite ne jų galiojimo, o sumalimo datos. Kuo miltai šviežesni, tuo iškepti gaminiai skanesni ir naudingesni.
Naudinga atskirti glitimo turinčius miltus nuo jų neturinčių. Glitimo savyje turi paprastieji (minkštieji) kviečiai, jie dažniausiai Lietuvoje naudojami, nes auga mūsų klimato juostoje. Taip pat kietagrūdžiai kviečiai, kurie neauga Lietuvoje. Jų sudėtis yra kiek kitokia nei minkštųjų kviečių.
Būtent iš kietagrūdžių kviečių miltų (it. farina di grano duro) Italijoje yra gaminami kokybiški makaronai. Glitimo savyje turi ir speltų miltai, bet tyrimais nustatyta, kad speltų grūdų glitimo struktūra skiriasi nuo įprastų kviečių. Tai viena seniausių grūdinių kultūrų.
Svarbu žinoti, kad vitaminai ir maistingosios medžiagos, kitaip nei paprastuose kviečiuose, speltų grūduose kaupiasi ne tik grūdo apvalkale, bet ir visuose grūdo sluoksniuose, todėl išlieka net ir smulkiai sumaltuose miltuose. Ruginiai ir miežiniai miltai taip pat turi glitimo. Kasdienai kuo dažniau rinkitės viso grūdo miltus, o šviesius geriau pasilikite šventėms.
Verta išbandyti kitokių miltų, kurie neturi glitimo, įvairovę. Grikių miltai yra vieni iš sveikiausių. Rinkitės nekepintų grikių miltus, jie yra šviesūs, švelnaus skonio, pagaminti iš termiškai neapdorotų grikių. Šiems miltams būdingas didesnis rišlumas, todėl jais keiskite kvietinius miltus ir kepkite blynus, pyragus.
Ryžių miltus galima rinktis iš baltųjų ir rudųjų, pastarieji yra sveikesni. Ryžių miltų skonis neutralus. Su jais iškepti gaminiai būna trapesni, jų tinka įmaišyti į sausainių, vaflių, blynų tešlą.
Norėdama pakeisti tradicinius kvietinius miltus, gaminu mišinį iš glitimo neturinčių ryžių, kukurūzų ir bulvių miltų, kuriuos sumaišau lygiomis dalimis. Geltoni kukurūzų miltai tinkami ne tik kepti, bet ir padažams, sriuboms sutirštinti. Žirnių miltai gali būti malami iš paprastų žirnių ir avinžirnių. Lietuvoje populiaresni žirnių miltai, o užsienyje – avinžirnių. Žirnių miltai gausūs baltymų. Juose skanu apvolioti kepamą mėsą ar daržoves. Avižų miltai tokie pat naudingi, kaip ir avižos. Šios rūšies miltų įmaišykite kepdami sausainius, blynus, pyragus.
Naudinga išbandyti ir miltų pakaitalus: migdolų ir kokosų miltus. Kepdama biskvitinius kepinius vietoj kvietinių miltų dažnai naudoju smulkius migdolų miltus. Jais keičiu dalį įprastų kvietinių miltų kepdama sausainius, pyragus. Kokosų miltai purūs ir akinamai balti. Juos galite naudoti taip pat, kaip ir migdolų miltus.
Bananiniai blynai su avižų miltais
1 asmeniui
15 min.
Be glitimo
Be laktozės
Be cukraus
Reikės:
1 prinokusio banano
1 kiaušinio
4 šaukštų avižinių miltų
lydyto sviesto ar kokosų aliejaus kepti
Padažui:
250 g braškių
1 šaukšto skysto medaus
1 šaukštelio ispaninio šalavijo (chia) sėklų
Gaminimas:
Pirma, paruoškite padažą, kad trintose braškėse spėtų išbrinkti ispaninio šalavijo sėklos. Švarias braškes be kotelių sutrinkite trintuvu su medumi į tyrę, įberkite šaukštelį ispaninio šalavijo sėklų, gerai išmaišykite ir palikite 15 minučių, kad išbrinktų.
Blynų tešlai bananą sutrinkite šakute, įmuškite kiaušinį ir išmaišykite iki vientisos masės. Tada suberkite avižinius miltus ir užmaišykite vidutinio tirštumo blynų tešlą.
Blynus kepkite įkaitintoje keptuvėje su lydytu sviestu po kelias minutes iš abiejų pusių, kol apskrus ir iškeps. Valgykite karštus, apipiltus iš anksto paruoštu braškių padažu su išbrinkusiomis ispaninio šalavijo sėklomis.
Šis receptas – iš knygos „Gero maisto dienoraštis“.
