Viktorija dalijasi naminių varškės sūrelių receptu: tai vienas geriausių dalykų, gimusių mano virtuvėje – jų skonis tobulas

Iš nedidelio Žemaitijos miestelio kilusiai Viktorijai Vaičekauskytei – 26-eri metai ir daug kas nustebtų sužinojęs, kaip atsakingai į maistą žiūri ši jauna moteris. Didelės pagarbos vertas vien tas faktas, kad medikės išsilavinimą turinti Viktorija itin atsakingai planuoja savaitės valgiaraštį ir pirkti reikalingų produktų sąrašą. Dar didesnė nuostaba ištinka sužinojus, kad Viktorija tai daro jau penkerius metus. O kad Viktorija nešvaisto produktų ir gamina ne tik skanų, bet ir sveiką maistą, liudija jos pildomo tinklaraščio sekėjai, negailints nei pagyrų, nei puikių vertinimų.

Norėjo kažko neragauto

Kad studijuos dantų technologiją, Viktorija žinojo dar būdama paauglė. Ir atkakliai šių žinių siekė. Po studijų Kaune persikėlė į Vilnių, kur kartu su antrąja puse pradėjo naują gyvenimo etapą. Vis tik darbas pagal profesiją nesuteikė tokio pasitenkinimo, kokio Viktorija tikėjosi. Ilgos darbo valandos, milžiniškas stresas, spaudimas, darbe patiriama nepagarba bei nedidelis atlyginimas – štai ką šiandien Viktorija atsimena iš dantų technikės darbo.

„Vieną dieną atsisėdau ir paklausiau savęs, ar aš to noriu? Iš savo sužadėtinio gavusi didžiulį palaikymą ir paskatinimą kažką keisti savo gyvenime, taip ir padariau,“ – apie teisingą priimtą sprendimą pasakoja moteris.

Šiandien Viktorija, kaip pati sako, dirba patį moteriškiausią darbą pasaulyje – rūpinasi blakstienų ir antakių priežiūra. O dirbdama šį darbą puikiai suderina savo pomėgius – keliones ir maisto gaminimą.

O meilę maistui atrado dar paauglystėje, kai grįžusią iš mokyklos visada pasitikdavo gardžiais pateikalais kvepiantys namai. „Mano šeimoje receptai keliauja iš kartos į kartą ir jie daugiausia yra tradiciniai. Tad kai pati pradėjau gaminti, norėjau išbandyti kažką neragauto“, – atmena pirmuosius žingsnius.

Ne tik dėl taupumo

Didysis eksperimentų metas ir prasidėjo Viktorijai apsigyvenus kartu su sužadėtiniu. „Tėvai iš kaimo mums duodavo daug daržovių, mėsos ir visokio kitokio gėrio. Na o mums kaip jaunai šeimai gaminimas namuose buvo puikus būdas sutaupyti pinigų. Ilgainiui atėjo supratimas, kad tai ne tik taupumas – maistas, kurį mes valgome, lemia ir mūsų sveiką kūną, energiją. Todėl maisto gaminimas tapo neatsiejama mano dienos dalimi. Visada planuoju, ką valgysime, skaičiuoju, kiek, ko pirkti, kad viską sunaudotume ir kiekvieną dieną valgytume sveiką bei pilnavertį maistą“, – pasakoja Viktorija.

O norėdama tuo, ką pagamina, pasidalyti ir su kitais, mergina sukūrė tinklaraštį. Iš pradžių receptais dalinosi retkarčiais, tačiau komplimentai, kad Viktorijos maistas ne tik labai skanus, bet ir patraukliai patiekiamas, skatino tai daryti vis dažniau ir dažniau. Na o prasidėjus karantinui ir viskam užsidarius, Viktorijai trūko veiklos, tad atsidėjo maisto gaminimui ir receptų publikavimui socialiniame tinkle.

„Virtuvėje jaučiuosi tikrai labai gerai. Man patinka gaminti, dalintis savo patiekalais, bendrauti su sekėjais. Tai mane išties džiugina. Kodėl savo puslapį pavadinau „Takemetosainttropez“? Šis pavadinimas gimė dar tada, kai instagramo platforma net nebuvo tokia populiari mūsų šalyje. Ankstyvoje paauglystėje su drauge sukūrėme profilį, o tada buvo populiaru pasivadinti
kažkokiu slapyvardžiu. Tuo metu dar nebuvo tekę keliauti po pasaulį, tad Saint Tropezas su daug palmių ir saulės buvo lyg kažkas iš fantastikos srities. Iš tos svajonės ir gimė pavadinimas „Takemetosainttropez“. Jau vėliau buvo minčių pavadinimą pakeisti, tačiau jis man toks sentimentalus ir unikalus, kad nusprendžiau palikti“, – šypsosi pašnekovė.

Gamina trims valgymams

Ką gamins, Viktorija mėgsta planuoti iš anksto. „Sekmadienis yra maisto planavimo diena. Sugalvoju, ką gaminsiu per savaitę ir pagal tai sudarau produktų sąrašą. Pusryčius ir vakarienę valgome namuose, pietus į darbą taip pat nešamės iš namų. Todėl tenka pasukti galvą, ką skanaus pagaminti. Maistą ruošiu iš vakaro, kad būtų ir į darbą ką neštis ir grįžus po darbo pavalgyti. Tokia mano rutina jau 5 metai“, – nustebina.

Viktorija šypsosi, kad ši tvarka patinka ir jos sužadėtiniui. Vyras dažnai būna maloniai nustebęs, kai darbe atsidaręs pietų dėžutę randa vis naują patiekalą. Jis vertina ir nuolat stebisi, kokia sužadėtinė išradinga, kai iš negausaus kiekio ingredientų pagamina ne tik skanų, bet ir sveiką maistą.

Čia, prisiminusi studijų metu įgytas žinias, Viktorija pastebi, koks valgymas kenkia dantims: „Viena didesnių blogybių – dažnas užkandžiavimas, po ko burnoje ilgai lieka maisto likučių. Žinoma, kenkia limonadai, sultys, kuriuose yra daug cukraus. Itin nepalankūs mūsų dantims yra guminukai, nes jie lipnūs ir turintys daug cukraus, prikimba prie dantų, lieka tarpdančiuose ir tai tampa puiki terpė bakterijoms“, – medikė pataria labai pagalvoti, kada ir kuo užkandžiauti.

Skonis – tiesiog tobulas

Nors Viktorijai patinka gaminti visus patiekalus, labiausiai – desertus, nes juos ruošia rečiausiai ir tada gali fantazuoti. Tai pasiteisina – jaunos moters saldumynus vertina ne tik sekėjai, bet ir šeima – jau tapo tradicija, kad Viktorija rūpinasi tiek savo, tiek sužadėtinio šeimos kalėdiniais desertais. „Ir aš mielu noru tai darau“, – sako.

Su „Delfi Maistas“ skaitytojais Viktorija nori pasidalyti varškės sūrelių receptu. Tai yra tas patiekalas, kuris kaskart socialiniame tinkle sulaukia didžiulio dėmesio, pagyrų ir padėkų už pasidalintą receptą.

„Išties, tai vienas iš geriausių dalykų, gimusių mano virtuvėje, nes įprastai parduotuvėje pirktas šis skanėstas nėra labai jau sveikas, o namuose galima pasigaminti tokį pat skanų ir daug palankesnį sveikatai. Man jų skonis visiškai tobulas. O pasigaminti rekomenduočiau visiems sūrelių
mėgėjams, nes kai pradėjau nagrinėti pirktinių sūrelių sudėtį, supratau, kad ten – kalnas cukraus, o tos varškės ne tiek ir daug. Naminių sūrelių gamyba tikrai nėra sudėtinga, o skonis tiesiog nuginkluoja. Tiesa, rekomenduoju iškart gaminti dvigubą porciją, nes sūreliai išnyksta nespėjus jų išimti iš formelių“, – šypsosi Viktorija ir kviečia gaminti.

Naminiai varškės sūreliai

„Šį kartą išbandžiau dar sveikesnį variantą ir naudojau šokoladą, kuriame cukraus tik 0,5 g!

Reikės:
350 g varškės
5 v. š. agavų sirupo (galima naudoti ir klevų,tik dedant ragaukite, nepersaldinkite, šokolade taip pat yra cukraus)
4 v. š. aguonų
150 g šokolado (naudojau šokoladą su 0.5 g cukraus ir riešutukų gabaliukais, nes labai norėjau)
100 g sviesto

Gaminimas

* Ant garų ištirpinau 100 g šokolado. Tada silikonine šluotele ištepiau silikonines formeles. Palikau stingti šaldiklyje apie 30 minučių.

* Tada išėmusi dar kartą užtepiau, kur matosi plonas 6okolado sluoksnis. Vėl įdėjau į šaldiklį, tik šįkart trumpesniam laikui – apie 10 min.

* Tuo tarpu pasidarau įdarą. Į indą dedu rupią varškę, išlydytą sviestą, agavų sirupą ir maišytuvu permalu taip, kad neliktų jokių grūdelių ir būtų vientisa masė. Kai masė paruošta, sudedu aguonas.

* Dedu masę į šokoladu išlietas silikonines formas. Ant garų išlydau likusius 50 g šokolado ir užlieju juo varškės masę formelėse. Tada dedu į šaldiklį 20 min. Pilnai sustingus išimu ir jau palieku tiesiog šaldytuve.

* Skonis visiškai tobulas!