Vadovaujantis šia teorija, prieš 2,5 mln. metų mūsų protėvių gyvenimo būdas buvo pavyzdingas, bet paskui jie išklydo iš kelio ir pasmerkė save nutukimui, diabetui bei kitoms „civilizacijos ligoms“. Čia slypi mažiausiai trys mitai.
Pirmasis mitas: labiausiai subalansuota mityba
Prisiminkite animacinio serialo „Flinstounai“ personažus, gyvenančius akmens amžiuje. Jie su apetitu valgo pyragus, mėsainius su brontozaurų mėsa ir pjausto žuvų vyniotinį. Atrodo, kad jų mityba nelabai skiriasi nuo šiuolaikinės. Žinoma, šis pavyzdys, paimtas iš animacinio filmuko, gali pasirodyti juokingas. Visgi dabartinis įsivaizdavimas, kas yra „tikroji“ paleodieta, irgi toli gražu neatitinka realybės.
Idėją, kad reikia sugrįžti prie mūsų protėvių raciono, norint pagerinti sveikatą, pirmasis dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje išpopuliarino gastroenterologas Walteris Voegtlinas. Jo logika atrodė nepriekaištinga: jeigu daugelis ligų susijusios su šiuolaikine mityba, sugrįžimas prie mūsų protėvių raciono turėtų mus padaryti sveikesnius. Tereikia išsiaiškinti, koks tas racionas. Remiantis gastroenterologo versija, reikėtų valgyti daugiausia mėsą, žuvį, daržoves, vaisius, uogas ir riešutus. Savaime aišku, kad visi šie maisto produktai turėtų būti ekologiški arba minimaliai apdoroti.