„Po žiemos daugelio imunitetas būna nusilpęs, tad žmonės dažnai skundžiasi peršalimo ligomis. Tačiau jos pakerta silpnesnius, o organizmas nenusilpsta staiga. Moksliniai tyrimai rodo, kad 50 proc. imuniteto lygio nulemia gyvenimo būdas. Tad peršalimo ligos – netaisyklingos mitybos, nuovargio, streso pasekmė“, – pranešime spaudai cituojama R. Petereit.
Kasdien – porą saujelių daržovių
Imuniteto stiprinimas – ilgalaikis procesas, o jį pradėti susirgus jau kiek vėlu. Vienas iš pagrindinių sveikatos šaltinių – natūralūs produktai, vaisiai ir daržovės. Būtent daržovių, anot dietologės, reikėtų suvartoti kasdien bent po dvi saujeles. Pagrindinė problema, kurią specialistė pastebėjo per savo ilgametę darbo patirtį – iš dešimties šaldytuvų, vos dviejuose-trijuose galima rasti daržovių, o maždaug kas trečias žmogus jų suvartoja nepakankamai.
„Vitaminai, mineralai, mikroelementai, ląsteliena – visų šių gerai mūsų organizmo sveikatai palaikyti būtinų medžiagų pagrindinis šaltinis yra daržovės. Šios medžiagos užtikrina sotumą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, gerina nuotaiką“, – sako R. Petereit.
Pasirodo, net miego sutrikimai gali pasireikšti, kaip prastos mitybos pasekmė. Savo praktikoje R. Petereit pastebi, kad neretai nemiga ar net depresija besiskundžiantys pacientai vartoja nepakankamai daržovių. Mat maistingas, vitaminų gausus maistas ramina nervų sistemą, geriną miegą, mažina kraujospūdį, o po žiemos tai itin svarbu.
Kuo daugiau spalvų lėkštėje
Tačiau taip pat svarbu į mitybos racioną įtraukti kuo įvairesnių spalvų daržovių, mat jos pasižymi skirtingomis maistinėmis medžiagomis. Štai, pavyzdžiui, žalios spalvos salotose randami pagrindiniai trys antioksidantai: vitaminai A, C ir E, folio rūgšis bei chlorofilas. O tamsios, beveik violetinės spalvos ąžuolalapėmis vadinamos salotos, pasižymi dar ir dideliu antocianų, stiprių antioksidantų kiekiu.
„Šiuo metų laiku itin svarbu su maistu gauti chlorofilo. Šis augalinis pigmentas itin naudingas žmonėms, gyvenantiems padidinto užterštumo zonose, daug laiko praleidžiantiems uždarose patalpose ir mažai matantiems saulę. Dažnai jaučiame nuovargį dėl geležies stokos, o chlorofilas padeda atsinaujinti raudoniesiems kraujo kūneliams ir suteikia energijos. Tad žalios spalvos daržoves reikėtų valgyti ne tik tada, kai jau jaučiame geležies trūkumą, bet ir profilaktiškai“, - pataria gydytoja-dietologė.
Pirmenybė – vietiniams produktams
Vis tik specialistė atkreipia dėmesį, kad pirmenybę reikėtų teikti šviežiems vietiniams vaisiams ir daržovėms, nes šie turi daugiausia organizmui naudingų medžiagų. Mat šviežumas kartu reiškia ir didesnius žmogui naudingų medžiagų kiekius – chlorofilo, folio rūgšties vitaminų daugiausia randama vos nuskynus daržovę. Ne paslaptis, kad vežant jas iš kitų šalių, transportavimo laikas būna gana ilgas, kai tuo metu lietuviškos gėrybės greičiau atsiduria ant mūsų stalo.
„Kietaviškių gausos“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas dalijasi patarimais, kaip prekybos tinkle atskirti šviežias daržoves ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
„Kalbant apie salotas, kurios Lietuvoje auginamos jau ištisus metus nepaisant metų laiko, geriau rinktis esančias vazonėliuose. Ne paslaptis, kad jos ilgiau išliks šviežios ir traškios, tad jų nebūtina suvalgyti iš karto – savo maistinių savybių jos nepraras kelias dienas“, - sako agronomas.
Renkantis šviežius agurkus, anot N. Rakicko, pirmiausia reikėtų įvertinti spalvą: švieži agurkai yra sodriai žalios spalvos. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį ir į spygliukus: ką tik nuskintų agurkų jie švelniai duria.
„Tuo tarpu rinkdamiesi ilgavaisį agurką taip pat atkreipkite dėmesį į jo spalvą – šviežio, ką tik nuskinto agurko spalva nebus labai tamsi. Taip pat jis neturėtų būti minkštas. Na ir visuomet įvertinkite prapjauto agurko būklę: jei pastebėsite, kad minkštimas yra gelsvo atspalvio – tai reiškia, kad vaisius jau seniai nuskintas ir jo, jei yra galimybė, verčiau nevalgyti“, - pataria specialistas.