„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pasakoja apie prieskonių naudą sveikatai. Jos teigimu, šie produktai ypatingi ne tik dėl įvairiausių aromatų, skonių bei maistui suteikiamų spalvų, bet ir vertės organizmui, rašoma pranešime spaudai.
„Prieskoniai stiprina atmintį, gerina nuotaiką, mažina skirtingų ligų, vėžinių susirgimų išsivystymo riziką. Jie turi priešuždegiminių savybių, leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Prieskoniuose gausu vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Šie produktai naudojami ir kovai su viršsvoriu, grožio puoselėjimui, yra tikras energijos šaltinis, be to, dalis vertinami kaip afrodiziakai. Tačiau žiemą ypač svarbi yra veiksminga imuninės sistemos veikla, kurią silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas, prasta mityba, organizmo tarša. Tačiau to išvengti galima naudojant prieskonius, sukuriančius efektyvią apsaugą“, – pažymi „Maximos“ kulinarijos žinovė.
Todėl, kviesdama rūpintis savimi, ekspertė dalijasi išsamiu pagrindinių imuninės sistemos stiprintojų sąrašu. Jame – prieskoniai ir didžiausia šių pagardų nauda sveikatai.
Ciberžolė. Jos išskirtinė geltona spalva, viliojantis aromatas ir išraiškingas skonis mėgstami daugelio. Todėl neretai šis prieskonis tituluojamas virtuvės karaliene. Ciberžolė puikiai pagardina ryžius, daržovių patiekalus, sriubas, padažus, salotas, netgi arbatą. Tačiau auksu žibantis prieskonis ypatingas ir savo nauda organizmui. Ciberžolė turi priešvėžinių savybių, yra vadinama natūraliu antidepresantu, ji mažina skausmą, stiprina nervų sistemą, gerina atmintį, smegenų veiklą, dėmesio sutelkimą, reakciją. Šis prieskonis gausus ir natūralių medžiagų, kurios stiprina organizmą bei visą imuninę sistemą. Dėl to įtraukti ciberžolę į kasdienę mitybą išties verta, kadangi ji suteiks ir naudos sveikatai, ir pačių ryškiausių akcentų maistui.
Šafranas. Šis prieskonis puikiai tiktų ciberžolei į draugiją, kadangi yra vadinamas prieskonių karaliumi. Tai – ne veltui: nuo seno jis turi brangiausio pasaulyje pagardo titulą, didžiuojasi kilminga istorija, istoriniuose šaltiniuose minimas kaip energijos, meilės puoselėtojas. Pats šafrano pavadinimas reiškia geltoną – budistams šventą spalvą, kuria puošiasi šie vienuoliai. Tačiau jis ypatingas ne tik išvaizda. Šafranas turi malonų, švelnų aromatą, yra naudojamas saldumynams, ryžių, žuvies patiekalams, gėrimams, arbatai gardinti. Be to, jis vartojamas tiek kaip medicinos, tiek kaip grožio priemonė. Taip pat šafranas vertingas ir šaltuoju metų laiku, nes turi galios stimuliuoti imuninę sistemą, padidinti atsparumą peršalimo ligoms. Įdomu tai, kad iš vienos gėlės, kuri brandina šafraną, išgaunama tik 0,0006 g šio prieskonio. Todėl kilogramui jo prireikia apie 150 tūkst. augalų. Toks skaičius neturėtų kelti nuostabos dėl šafrano kainos. Grynojo šio prieskonio kilogramo vertė yra beveik 9 tūkst. eurų.
Cinamonas. Daugeliui šis prieskonis siejasi su gardžiausiais kvapais, skaniausiomis bandelėmis, obuolių pyragais ir kitais nuostabiais desertais. Tačiau cinamono charakteris nėra jau toks saldus. Šis prieskonis aršiai rūpinasi kiekvieno sveikata. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina cholesterolį, slopina artrito keliamus skausmus, gerina virškinimą, kovoja su viršsvoriu ir, svarbiausia, yra negailestingas bakterijoms bei peršalimo ligoms. Nuo senovės tradicinės Indijos medicinos Ajurvedos šalininkai cinamoną naudodavo kaip antibakterinę medžiagą, kuri stiprina imuninę sistemą, skatina kraujo cirkuliaciją, leidžia įveikti virusus ir sušildo organizmą. Todėl tereikia medaus, citrinos, juodosios ar žaliosios arbatos ir šio prieskonio – toks mišinys žiemą padarys stebuklus.
Kajeno paprika. Ištikimas Azijos virtuvės palydovas ir vis dažnesnis svečias lietuvių namuose. Šis prieskonis mėgstamas dėl savo malonaus skonio bei aromato, ryškios ir apetitą žadinančios spalvos. Kajeno paprikos kilusios iš Gvinėjos, naudojamos gardinti mėsos, žuvies, vištienos, vėžių, kiaušinių patiekalus, taip pat salotas bei lauko kepsnių padažus. Jiems šis prieskonis suteikia subtilaus aštrumo. Tuo metu peršalus kajeno paprikoje esantis kapsaicinas malšina uždegimą, palengvina gerklės skausmą, atkemša nosį, kartu kovoja su infekcijas sukeliančiais mikrobais.
Rozmarinas. Jis itin reikšmingas Viduržemio jūros regiono virtuvei, tačiau be galo pamėgtas ir Lietuvoje. Rozmarinas naudojamas šviežias arba džiovintais lapeliais, dedamas į salotas, sriubas, troškintus daržovių ir mėsos patiekalus. Taip pat puikiai tinka prie pomidorų, baklažanų, bulvių, cukinijų. Rozmarinas vertinamas dėl savo kvapo ir skonio, todėl patariama šią prieskoninę žolelę berti į maistą tik paskutinę gaminimo akimirką. Tuomet joje esantys eteriniai aliejai išsiskiria tinkamu laiku bei išgaruoja gardžiai praturtindami patiekalus. Kalbant apie gydomąsias rozmarino savybes, šis prieskonis nuo seno naudojamas virškinimo trakto sunkumams lengvinti, kovai su uždegimais, bakterijomis organizme. Iš jo gaminamas eterinis aliejus stiprina imuninę sistemą, leidžia lengviau įveikti astmą, bronchitą, sinusitą, peršalimo ligas.
Kuminas. Dar visai neseniai šis prieskonis atrodė itin egzotiškas, tačiau šiandien jo galima rasti kone kiekvienoje virtuvėje. Kilęs iš Viduržemio regiono rytinio pakraščio, Aukštutinio Egipto, dabar kuminas išplito po visą pasaulį, gardindamas skirtingų šalių kulinarinius šedevrus. Lietuvoje jis naudojamas gaminant dešras, sriubas, marinatus, sūrius, mėsą, taip pat tinka sriuboms, troškiniams, žuvies, avienos, ryžių ir daržovių patiekalams. Todėl kuminas vadinamas vienu universaliausių prieskonių, o šio pagardo nauda sveikatai turėtų paskatinti miltelius laikyti labiausiai matomoje virtuvės vietoje. Jis puikiai susidoroja su peršalimo ligomis, gerina kvėpavimo takų veiklą, turėdamas gausias vitamino C atsargas, stiprina imunitetą. Tai ir vaistas nuo virusinių infekcijų, čiaudulio ar kosulio.
Juodieji pipirai. Galima daug kalbėti apie skirtingus prieskonius, tačiau už visus juos visa galva aukščiau yra juodieji pipirai. Tikra klasika, beveik kiekvieno patiekalo pagardas, pagrindinis virtuvės šeimininkas. Dar nuo Antikos laikų šis prieskonis vadintas „juoduoju auksu“, naudotas ir dievams pagerbti, ir mokesčiams bei išpirkoms mokėti. Ne veltui jis svarbus ir medicinoje. Juodieji pipirai ypač efektyviai bei veiksmingai saugo ir stiprina imuninę sistemą. Jų veikliosios medžiagos skatina baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už organizmo kovą su virusais bei bakterijomis, gamybą.
„Iš visų šių prieskonių galima pasigaminti nuostabią, imuninę sistemą stiprinančią ir itin skanią arbatą. Reikės stiklinės mėgstamo augalinio pieno, arbatinio šaukštelio ciberžolės, žiupsnelio malto cinamono, tiek pat juodųjų pipirų, tarkuoto imbiero, medaus. Gamyba labai paprasta. Puode supilkite pieną, įberkite visus prieskonius, įdėkite imbierą, gerai išmaišykite, pakaitinkite ant lėtos ugnies, bet neužvirkite. Įsipilkite į puodelį, įsidėkite medaus ir mėgaukitės“, – siūlo B. Baratinskaitė.