Mes per mažai pasididžiuojame savo saldumynais. Taip, žinau, šakočio šaknys gal ir nėra grynai lietuviškos, bet aš kone užaugau gatvėje, kurioje gyveno ištisos šakočių kepėjų kartos. Todėl laikau jį absoliučiai savu. Juk ir bulvių kažkada neturėjome, bet pabandykite dabar iš lietuvio ją atimti.
Antrojoje „Šakočių kovų“ dalyje bandau garsiosios „Radviliškių kaimo“ kepyklos šakotį. O garsi ji tuo, kad kepa ypatingai skanius grybukus, apie kuriuos legendos sklando po visą šalį.
Bet ar taip pat gerai jie kepa ir šakotį?
Geroji naujiena buvo šio šakočio sudėtis. Nustebtumėte apžvelgę prekybos centruose randamų šakočių sudėtis. Palmių riebalai, jokio sviesto. Čia ji švari, suprantama ir tikrai pasididžiuotina. Šaunuoliai.
Tačiau skonis? Ir kokį įvertinimą dešimtbalėje sistemoje pelnys „Radviliškių kaimo“ šakotis?