Kečupo atsiradimo istorijų yra ne viena. Manoma, kad jis atsirado Kinijoje, iš kur kilo ir jo pavadinimas. „Ke-tsiap“ kinų kalba reiškė „žuvies padažas“. Tiesa, šio produkto sudėtis gerokai skyrėsi nuo dabartinės: jis buvo gaminamas iš ančiuvių, graikinių riešutų, grybų, pupelių ir žuvų sūrymo. Šiandien kečupas yra žinomas tik kaip produktas iš pomidorų. Kuo jų daugiau, tuo padažas yra kokybiškesnis ir gardesnis.
Apžvelkime, kas dar be pomidorų įeina į kečupų ir kitų panašių padažų sudėtį.
Klasikinis KKF kečiupas
Sudėtis: Pomidorų pasta (50 proc.), vanduo cukrus, druska, žirnių skaidulos, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga – acto rūgštis, prieskoniai. (Cukrų – 17 g).
Peržvelgus šio padažo sudėtį, atrodo, kad ji tokia „švari“, kad net kyla klausimas, ar šis kečupas tikrai išsilaikys šviežias ilgiau nei kelias dienas? „Iš tiesų net tokius kečupų ingredientus kaip acto rūgštis, druska, mes galime priskirti prie natūralių konservantų – šios medžiagos prailgina maisto produktų galiojimo terminą ir apsaugo juos nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo ir (arba) nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi. Konkretaus termino, kiek laiko toks produktas šaldytuve nesuges, nustatyta nėra. Jei produktas dar nepradarytas – reikėtų žiūrėti į produkto tinkamumo vartoti terminą, nurodytą ant pakuotės. Jei produktas jau pradarytas ir laikomas šaldytuve, tuomet įpratai jis tinkamas vartoti apie 6 mėnesius, tačiau vis dėlto jei pradarytas kečiupas stovi šaldytuve jau kurį laiką, prieš jį vartojant, reikėtų įvertinti, ar nepasikeitęs jo kvapas, spalva, nėra jaučiamas neįprastas skonis“, – sakė specialistė.
