– Statistika rodo, kad žmonija iš esmės tunka. Daugelis ekspertų reiškia didelį susirūpinimą ir ši problema – jau nebe tik JAV, kaip anksčiau buvo manoma. Kas atsitiko: ar mes taip gerai gyvename, toks didelis maisto perteklius, ar tiesiog nebesirūpiname savo sveikata?
– Jeigu būtų vienas atsakymas, tikriausiai mitybos specialistai nebeturėtų darbo. Tai yra didžiulė kompleksinė problema ir daug dalykų pasikeitė iš tikrųjų.
Jeigu mes grįžtume 50 metų atgal ir pasižiūrėtume, koks buvo žmonių gyvenimo būdas, kiek energijos, kalorijų žmonės išnaudodavo fiziniam darbui, maisto pertekliaus irgi neturėjome. Šiandien turime aplinką, kurioje mums pasiekti labai gausius energijos produktus yra labai paprasta. Mums nereikia toli eiti, mums nereikia įdėti daug pastangų, maistas atpigo, mes lengvai galime pasiekti maisto produktus, kurie yra labai gausūs kalorijų, riebalų, cukraus. Ir tiesiog visa maisto industrija yra sukurta taip, kad skatintų mūsų vartojimą.
Kitas dalykas, mes gyvename tokiame amžiuje, kur tikrai sunkiai susitvarkome su stresu, prastai miegame. Visas šitas įvairiausių dalykų kompleksas skatina maisto vartojimą.
Didelę įtaką turi ir įvairiausi psichologiniai dalykai. Taigi tampame sėslesni, bet vartojame daugiau maisto.
– Tenka girdėti JAV ir Europos maisto kokybės palyginimą, skelbiama, kad Europoje tas reguliavimas yra tikrai kur kas stipresnis ir ta maisto kokybė atrodo daug palankesnė sveikatai, o štai Amerikoje daug komponentų, kurie nėra labai sveiki. Ar galima įžiūrėti šį skirtumą tarp šitų žemynų?
– Tikriausiai kažkiek yra skirtumų, bet, sakyčiau, mes labai sparčiai vejamės Ameriką, tai, kas yra prieinama Amerikos parduotuvių lentynose, vis daugiau prekybos centruose randame itin perdirbto maisto. Tai dabar ganėtinai populiari sąvoka. Tai yra maistas, kuriame yra labai daug cukrų, riebalų, kurie nėra naudingi mūsų sveikatai, turi mažai skaidulų, daug druskos.
Šitie produktai yra labai greit virškinami, suteikia daug energijos, bet turi mažai maistinės vertės. Kaip rodo tyrimai, vis daugiau prekybos centrų produktų sąrašą sudaro būtent tokie produktai. Tad tiek Europoje, tiek JAV ši problema didėja, įvairios valstybės taiko skirtingas visuomenės sveikatos priemones, kad tai bandytų suvaldyti.
Vieni tai stengiasi adresuoti įvesdami tam tikrus rodiklius ar tam tikras metrikas, kaip, tarkime, nutris-score – tai tokia metrika, kur gali pasižiūrėti, kokia yra maisto kokybė. Tai galėtų būti raidelės, šviesoforo signalo ženklai ant pakuotės, kurie informuotų vartotoją, koks tas produktas yra ir kiek jis yra kokybiškas.
Deja, bet iš tikrųjų vis daugiau turime tos prastesnės kokybės produktų. Aišku, turime tam tikras mitybos žinias ir jas taikydami tikrai galime tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje ir Europoje pasirinkti sveikatai palankią mitybą, bet iš tikrųjų tai vis sudėtingėja, nes turime tikrai labai daug smarkiai perdirbtų produktų.
– Apie cukrų ir druską pakalbėsime šiek tiek vėliau. Palietėte labai gerą temą, kad mityba yra iš esmės žmogaus elgsenos dalis. Suprantama, kad kiekvieno žmogaus santykis su maistu yra skirtingas. Vieniems tai galbūt yra degalai, kurie tiesiog kaip energijos šiltinis, kiti galbūt ieško maiste tam tikros paguodos. Vyrauja ir emocinis valgymas. Koks turi būti santykis su maistu, kad nekiltų dėl to problemų sveikatai? Kaip jį išlaikyti?
– Turbūt sveikas santykis su maistu yra tuomet, kai mes galime valgyti sveikatai palankų maistą, bet taip pat – ir to, kaip aš vadinu, smagaus maisto, kokių nors desertų minimaliai, ir nejausti dėl to graužaties. Svarbu išlaikyti balansą, kuris mums leidžia palaikyti būtent sveiką kūno svorį, turėti pakankamai energijos, užtikrinti visų mineralų ir vitaminų gavimą dienos eigoje.
Viskas visada prasideda nuo mitybos. Žmonės visą laiką pergyvena, jei priauga svorio, sako, tikriausiai per daug valgau. Taip, dienos pabaigoje yra energijos disbalansas, suvartojame daugiau, negu sunaudojame energijos, žmogus priauga svorio. Bet dažniausiai priežastys yra kur kas gilesnės ir dažniausiai reikėtų pradėti dirbti su savo galva. Galbūt tai skamba žiauriai, bet iš tikrųjų labai dažnai maistas tampa tiesiog įrankiu emocijoms malšinti, stresui įveikti, įrankiu patiriant nemigą. Mes tiesiog nebeturime kito labai greito mechanizmo, kaip galėtume būtent su šitomis situacijomis tvarkytis.
Tad pirmiausia reikėtų įsivardyti sau, iš kur tai kyla, kokios yra priežastys, ar man tiesiog dabar yra sunkus laikas darbe, galbūt aš neišsimiegu, galbūt dar kažkas, ar aš dienos eigoje sugebu pakankamai gauti energijos, ar aš gaunu pakankamai įvairių maisto grupių, ar gaunu pakankamai baltymų, kokybiškų angliavandenių. Pirmiausia visi šie dalykai turi būti užtikrinti, tik tada galime pradėti kalbėti, kokie dar dalykai prisideda, kas dar vyksta, kas psichologiškai vyksta mūsų gyvenime.
Kai mes adresuojame tuos dalykus, mityba yra tik pasekmė ir antsvoris yra pasekmė. Galime pasodinti žmogų ant dietos, bet tai dažniausiai yra trumpalaikis sprendimas ir žmonės dažniausiai vis tiek grįžta prie savo įpročių, trigerių ir vėl dažniausiai priauga svorio. Kad taip neatsitiktų, turi būti labai kompleksinis įvairių veiksnių adresavimas.
– Kalbant apie dietą – man atrodo, kad mūsų visuomenėje pati sąvoka turi labai didelę neigiamą reikšmę, nes asocijuojama su tam tikru neigiamu dalyku, kad turiu kažką riboti. Nors iš esmės pats žodis „dieta“, jeigu gerai suprantu, reiškia tam tikrų produktų įtraukimą į savo racioną arba tam tikrų atsisakymą, subalansuotos mitybos laikymąsi. Kaip yra iš tikrųjų? Kas yra dieta? Ir ar tai yra tik blogas dalykas, ar iš esmės ir geras?
– Tie kalbiniai dalykai tikriausiai irgi priklauso nuo kiekvieno atvirumo lygio, kaip mes norime prie to kabinėtis. Tikriausiai Lietuvoje ir mūsų kalboje dieta yra įgijusi labiau neigiamą prasmę, nes tai yra asocijuojama su būtent tomis greitomis, drastiškomis mitybos strategijomis, kad būtų galima labai greitai numesti svorio. Ir, žinoma, su laiku moterys ir vyrai pamato, kad tai nėra ilgalaikis, tvarus sprendimo būdas. Žmonės tiesiog yra pavargę nuo tų nuolatinio savęs alinimo strategijų.
Bet, jei pažiūrėsime į žodynus ir tarptautinę šito žodžio reikšmę, anglų kalboje tai reiškia tiesiog mitybą, mitybos dalį. Ir kaip mes pavadinsime, ką prie to žodžio pridėsime, tokią reikšmę jis ir turės.
Tai ar gerai yra dietos, ar blogai, čia irgi gal reikėtų pasižiūrėti, apie kokias konkrečiai dietas kalbame. Jeigu kalbame apie drastiškas, greitą svorio metimą, tikrai šitų strategijų nepalaikau, nes, kaip ir minėjau, jos nėra tvarios, sukuria daugiau žalos, negu atneša naudos, yra labai trumpalaikės ir destruktyvios. Tačiau, jeigu kalbame apie mitybą ar dietą, kuri yra subalansuota, atitinka mūsų gyvenimo būdą, užtikrina mūsų energijos poreikius, kaip jau pavadinsime – mityba, strategija, dieta, nemanau, kad tai labai ką nors pakeis. Turbūt svarbiausia, kaip mes jaučiamės.
Žodžio „dieta“ atspalvis dar visada eina per tokią savęs ribojimo prizmę, kuri iš tikrųjų daugumai žmonių sukuria labai neigiamas asociacijas ir automatiškai žmogui atrodo, kad jis įpareigoja save ką nors sumažinti, įpareigoja save kažką per prievartą daryti. Jeigu pradėsime žiūrėti, kaip galime savo mitybą praturtinti tais kokybiškais maisto produktais vietoj to, kad su savimi elgtumėmės žiauriai, tai turbūt čia yra esmė, o ne tai, kaip mes pavadinsime šitą žodį.
– Kadangi užsiminėme apie dietas, papasakokite, koks yra tų alinančių, drastiškų dietų poveikis organizmui? Kas su juo vyksta, kaip galima įvertinti tą riziką?
– Tos drastiškos dietos yra labai mažai kalorijų turinčios dietos. Dažnai jos turi apie 500 kalorijų per dieną, gali būti šiek tiek daugiau, bet tai yra visiškai nutolę nuo to, kiek mums reikėtų per dieną gauti energijos, kad galėtume normaliai fiziologiškai atlikti visas savo kūno funkcijas ir tiesiog jaustis normaliai.
Tų laikinų dietų tikslas yra kuo greičiau numesti svorio. Bet dažnai žmonės nesupranta, kad mes per tas greitas dietas nenumetame svorio, mes netenkame skysčių ir kurį laiką, kad ir mes ant svarstyklių užlipę matome skaičiukų sumažėjimą, tai dažniausiai neturi nieko bendro su to, kad mes numetėme riebalų, kurių mums galbūt reikėtų numesti.
Ir dažnai tas drastiškas dietas propaguoja įvairiausios garsenybės, tai įgauna kažkokią madą ir tai tampa normalizuota mūsų visuomenėje. Tačiau tai tikrai turi labai didelę žalą, nes, visų pirma, mes negauname maisto medžiagų, maisto šaltinių, kurie mums suteiktų energiją dieną, aliname savo kūną, taikome jam bado režimą.
Bado režimas negali ilgai trukti. Ilgalaikėje perspektyvoje, tęsiant tokią mitybą, pradedami justi tokie fiziologiniai dalykai kaip galvos svaigimas, energijos trūkumas, nuolatinis nuovargis. Dar toliau tęsiant šitą strategiją ir šitą labai mažai kalorijų turinčią dietą pradeda išsijunginėti mūsų kūno funkcijos, kurioms reikia daug energijos. Nuo to pradeda kentėti mūsų reprodukcinė funkcija, imuninė sistema.
Didelė dalis mūsų kūno sistemų yra paveiktos to, kad mes nebeužtikriname resursų, kuro savo kūnui funkcionuoti. Tai iš tikrųjų gali būti labai drastiški padariniai, tokioms dietoms besitęsiant tai gali peraugti į valgymo sutrikimus, kurie taip pat yra vienas psichologinės sveikatos sutrikimų, turinčių didžiausią mirtingumą. Tai yra tikrai žaidimas su savo kūnu, jo alinimas ir tikrai nieko neskatinu to daryti.
Visą pokalbį su sveikos mitybos mokslininke L. Nelkine, kuriame taip pat išgirsite apie protarpinį badavimą, ar būtina valgyti pusryčius ir kitų su mityba susijusių aktualių dalykų, galite pažiūrėti ir išklausyti žemiau esančiame vaizdo įraše.