Negąsdina ir ligos
Higienos instituto duomenimis, 2022-aisiais dėl su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 780 žmonių. Daugiausiai gyvybių nusineša trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai. Vėliau seka lūpų, burnos ertmės ir ryklės, stemplės ir gerklų piktybiniai navikai. O ką jau kalbėti apie visas kitas rūkymo sukeltas ligas ir negalavimus. Vis dėlto, tai rūkantiesiems dažnu atveju nėra pakankamas stimulas mesti rūkyti, mat priklausomybė yra tokia stipri, kad ją sėkmingai nugalėti pavyksta vos pusei bandančių.
Kaip aiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian, rūkyti pradedama dar jauname amžiuje, o didžiulę įtaką tam turi rūkančių draugų ar tėvų įtaka. Jei jaunuolio artimoje aplinkoje yra rūkančių asmenų, noras užsirūkyti ir išbandyti šią veiklą bus kur kas didesnis.
„Pagal naujausią 2022-ųjų tyrimą stebima, kad beveik pusė – 44,3 proc. – devintų klasių mokinių yra rūkę bent kartą gyvenime. Taip pat 24,1 proc. bent kartą rūkė būdami septintoje klasėje, o 13,3 proc. – penktoje klasėje. Bent kartą rūkiusių vaikinų ir merginų skaičius panašus – atitinkamai 28,7 proc. ir 26,1 procento“, – sako pašnekovė.
Pasak psichologės psichoterapeutės Ainos Adomaitytės, galima išskirti kelias rūkančiųjų grupes: rūkantys įprastas cigaretes, jauni asmenys, kurie renkasi elektronines, ir sparčiai auganti trečioji – rūkantys kaitinamąjį tabaką. Ji pabrėžia, kad svarbu suvokti, jog tabako pramonė orientuojasi į jaunuolius, nes į rūkymą įtraukdama 14–24 metų amžiaus jaunimą, ji taip užsigarantuoja klientus 25 metams į priekį. Todėl, specialistės teigimu, rinkoje vis daugiau pasiūlymų, orientuotų būtent į šią amžiaus kategoriją.
„Vaikai ir paaugliai dažniau pabando rūkyti ne įprastas cigaretes, bet jiems patrauklesnes, įdomesnes elektronines. Paprastai jie to net nevadina rūkymu, o garinimu, veipinimu ar panašiai, taip sąmoningai ar nesąmoningai neigdami patį faktą bei žalą organizmui. Net ir tie, kurie neigiamai žiūri į rūkymą, drąsiai ima elektroninę cigaretę įsivaizduodami, kad tai saugu ir nežalinga. Tai klaidingos reklamos įtaka.
Pagrindinis pabandymo motyvas – smalsumas. Dažniausiai parūkyti pasiūlo vienas iš 4 artimiausių draugų. Kita labai svarbi priežastis, lemianti 81 proc. jaunų rūkančiųjų pasirinkimą – gausi malonių skonių įvairovė. Taip pat ir rūkantys draugai pasidalina ar net skatina įsigyti, keistis kvapais, elektroninėmis cigaretėmis“, – aiškina ji.
O štai sparčiai populiarėjantis kaitinamojo tabako gaminių vartojimas įtraukia jaunus žmones, kurie renkasi modernią, patrauklią priemonę. Jiems, pasak psichologės psichoterapeutės, svarbu turėti savitą stilių, todėl siūlomas įvairus dizainas, o priklausyti šiai bendruomenei tampa madinga.
„Pastebima, kad šį prietaisą dažniau renkasi ir rūkančios moterys. Dalis jų anksčiau neleisdavo sau rūkyti viešai, o dabar šio nepatogumo nėra – rūkyti gali ir mieste, ir mašinoje ar kitose vietose. Be to, tikėdami, kad taip sveikiau, prie naujųjų cigarečių pereina ir tie, kurie ilgus metus rūkė įprastas“, – sako ji.
Poveikis paaiškės tik po kelių dešimtmečių
Kad kaitinamasis tabakas ir elektroninės cigaretės yra priemonės, kurias renkasi ir tie, kurie ilgus metus rūkė įprastas cigaretes, tikėdami, kad ši naujovė yra saugesnė alternatyva – šiandien jau nieko nestebina. Gausu įvairių reklaminių žinučių ir triukų, sakančių, kad šios priemonės ne tik yra sveikesnės, bet gali ir padėti atsikratyti priklausomybės.
Vis dėlto, realybė yra visai kitokia. Kiekviename tokiame prietaise galima rasti tabako veikliosios medžiagos nikotino, kuris būtent ir sukelia priklausomybę. O ir tyrimų dėl žalos sveikatai trūksta, apie tai, medikų bendruomenės vertinimu, bus galima kalbėti tik praėjus keliems dešimtmečiams. Tad norintys mesti rūkyti apsirinka – bėgdami nuo vilko, „užšoka“ ant meškos.
„Jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nėra patvirtinti kaip sveikesni ar veiksmingos priemonės norint mesti rūkyti. Tam trūksta patvirtinančių mokslinių įrodymų. Bet koks rūkymas yra žalingas, todėl žmonės turėtų visiškai mesti rūkyti, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų“, – pabrėžia G. Belian.
Lygindamas įprastas cigaretes su alternatyvomis, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius aiškina, kad uždegus įprastą cigaretę ir tabakui įkaitus iki itin aukštos, daugiau nei 600 laipsnių temperatūros, vyksta begalė cheminių reakcijų, kurios suformuoja tūkstančius cheminių medžiagų, kurių didžioji dauguma yra nuodingos. Viena tokių – dervos, kurias gydytojai pripažįsta kaip vieną kenksmingiausių cigarečių dūmuose randamų medžiagų.
„Dervos daugumoje atvejų yra kancerogeninės arba veikiančios kraujagyslių vidinę sienelę – endotelį. 100 metų ir daugiau vykstančios mokslinės studijos įrodė, kad būtent cigarečių rūkymas, tabako deginimas ir jo metu išsiskiriančios dervos sukelia širdies ir kraujagyslių ligas – rizika padidėja 2–3 kartus ir, aišku, plaučių vėžį.
Pats nikotinas nėra kažkoks išskirtinis, jis sukelia priklausomybę ir poreikį, kyla noras jo nuolat ir reguliariai gauti. Negaunant atsiranda dirglumas, irzlumas, nerimas. Prieš 20–30 metų buvo bandoma įrodinėti, kad jis būtent ir sukelia plaučių vėžį ir širdies ir kraujagyslių ligas, bet tyrimai įrodė, kad už tai atsakingas ne jis, o dervos, kurių yra labai daug“, – aiškina jis.
O štai kaitinamojo tabako gaminiai, kaip nurodo ir pats pavadinimas, ne dega, o kaista. Kadangi nevyksta degimo procesai, pavyksta išvengti kenksmingųjų dervų. Vis dėlto, gydytojas skuba pastebėti, kad šis gaminys nebūtinai yra sveikesnis.
„Žmogus su cigaretėmis gauna nikotiną ir dervas, su kaitinamuoju tabaku – nikotiną be dervų. Tai tikėtina, kad šis būdas yra saugesnis. Negalima sakyti sveikesnis, bet saugesnis, nes rizika širdies ir kraujagyslių ligoms, infarktams, insultams ir vežiui nedidėja. Tačiau yra vienas bet. Jeigu su tabako rūkymu, cigaretėmis, cigarais poveikis yra įrodytas faktiškai, tą įrodo 100 metų patirtis ir moksliniai tyrimai, tai su kaitinamuoju tabaku šito nėra – jis pasaulyje atsirado tik kokiais 2015 ar 2016 metais. Tad jų poveikis pasimatys turbūt tik po kokių 20–30 metų.
Gal tiriant atsiras kažkokie kiti veiksniai, gal burnos gleivinės dirginimas, gal dantenų vėžiai. To niekas dar nežino – mokslinių duomenų dar nėra. Moksliniai įrodymai yra tik apie dūmų sudėtį, kad kaitinamojo tabako dūmai faktiškai neturi dervų“, – sako specialistas.
Tas pats pasakytina ir apie elektronines cigaretes – aišku viena, kad skysčio, kurį garų pavidalu traukia tiek jaunimas, tiek užkietėję rūkaliai, sudėtyje yra begalė įvairiausių cheminių medžiagų, kurios neigiamai veikia žmogaus organizmą. Tarp jų – įvairios kvapiosios medžiagos, įvairūs metalai, propilenglikolis, glicerolis ir t.t. O tyrimų čia taip pat nėra tiek, kad būtų galima teigti, jog ši alternatyva ne tik sveikesnė, bet ir padės išgydyti priklausomybę. Veikiau – išvystys kitą, nes čia taip pat gausu nikotino.
Itin stipri priklausomybė
Tad ką daryti, jei priklausomybės atsikratyti norisi, bet mesti rūkyti nepavyksta? Kaip aiškina G. Belian, priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus. Bandantieji mesti rūkyti palaipsniui praeina šio proceso etapus, kurių metu keičiasi požiūris į savo rūkymą ir metimą rūkyti.
„Metimo rūkyti etapai kiekvienam gali būti skirtingai sudėtingi, nes šį procesą ir vėliau atkryčio prevenciją neigiamai veikia tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Vieni asmenys patiria žymiai stipresnius nikotino abstinencijos simptomus, tad jų potraukis parūkyti, norint sumažinti patiriamą fizinį diskomfortą, bus žymiai didesnis nei tų asmenų, kurių fiziniai simptomai yra švelnesni. Tyrimai rodo, kad beveik pusė norinčių mesti rūkyti moterų nesiryžta pradėti metimo proceso dėl baimės priaugti svorio.
Plaučių vėžiu ar širdies ligomis sergantys asmenys dažniausiai turi nutraukti rūkymą labai staigiai ir neturi laiko pasiruošti metimui taip, kaip kiti. Sergant nepagydomomis ligomis motyvacija mesti rūkyti gali būti labai maža, nes gali atrodyti, kad žala jau padaryta, tad mesti rūkyti nebėra prasmės. Visi šie ir kiti aspektai yra individualūs ir yra labai svarbūs siekiant visiškai atsisakyti tabako vartojimo, todėl svarbu skirti pakankamai laiko suvokti, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai veikia asmenį“, – pastebi specialistė.
Jos teigimu, tyrimai taip pat rodo, kad procentas sėkmingai metusių rūkyti su specialistų pagalba yra net kelis kartus didesnis negu bandžiusių atsisakyti rūkymo savarankiškai. Todėl ji, kaip ir kiti kalbinti specialistai, pabrėžia – norintiems išsigydyti priklausomybę teks kreiptis pagalbos.
„Sveikatos priežiūros specialistas gali parinkti tinkamiausią medikamentinį gydymą, jeigu reikia pakeisti arba pratęsti gydymo trukmę, koreguoti dozę. Kartu su specialistu taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai gali padėti identifikuoti ir pakeisti mintis, įsitikinimus ir veiksmus, kurie veda prie rūkymo arba metus rūkyti – prie atkryčio.
Specialistų užduotis teikiant pagalbą metantiems rūkyti yra ne tik suteikti informaciją apie rūkymo keliamą žalą ir patarti, kaip išvengti rūkymą skatinančių situacijų, bet ir išmokyti asmenis mąstymo ir elgesio keitimo įgūdžių, kuriais jie galėtų vadovautis savo kasdienybėje. Efektyviausia, kai per konsultacijas kartu su specialistu suplanuojamos metimo rūkyti strategijos, derinamos kartu su farmakologiniu gydymu – vareniklinu, nikotino pakaitine terapija ir panašiai“, – aiškina ji.
Patarimai norintiems mesti
Psichologė psichoterapeutė A. Adomaitytė pabrėžia, kad metant rūkyti svarbiausia motyvacija ir pastangos, tačiau ne visada to pakanka. Pašnekovės teigimu, norint mesti rūkyti reikia atlikti fizinės priklausomybės (nikotinui) testą ir jeigu ji nustatoma – būtina pasirinkti nikotino pakaitinę terapija (NPT): specialistas padės įvertinti koks gydymo metodas, dozacija tinkamiausi, nes dažnai rūkantysis nusprendžia gydytis pats, o pasirinkus netinkamą būdą, bandymas baigiasi nesėkme.
„Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad medikamentai gali nutraukti rūkymą, bet labai svarbu suprasti, kad jeigu fizinės priklausomybės nėra, tai NPT naudoti nereikia, nes tai paprasčiausiai neveiks. Taip pat svarbu nustatyti rūkymo tipą, kuris gali būti, pavyzdžiui, stimuliuojantis, hedoniškas, socialinis arba bendravimo, manipuliacinis, narkomaninis, automatinis.
Tikslus nustatymas padeda numatyti, su kokiais sunkumais metantis rūkyti žmogus gali susidurti bei sukurti konkrečią taktiką. Svarbiausia, kad metimas rūkyti būtų kuo labiau individualizuotas, nes kai kurie žmonės rūko, kad išvengtų neigiamų abstinencijos padarinių, o kitus labiau skatina malonūs rūkymo aspektai.
Norint mesti, reikia teisingai pasiruošti: įrodyta, kad vien gydytojo patarimas padidina sėkmingo metimo rūkyti galimybę. Be to, patvirtinta, jog egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp konsultacijos trukmės ir sėkmės. Net ir minimali 10 minučių konsultacija tikimybę mesti rūkyti padidina iki 2,7 karto“, – aiškina ji.
„Sunkus rūkoriaus, kuris nepaleidžia cigaretės iš dantų, paprastai būna susiraukšlėjęs, kūdas, jo oda tamsi, su pigmentacija, veidas atrodo it sudžiūvusios morkos. Metus rūkyti išvaizda ima keistis. Aišku, yra ir negrįžtamų pakitimų, jeigu dešimtmečius rūkyta, bet yra ir grįžtami – kvėpavimas palengvėja, išnyksta rytinis kosulys, dusulys, sunkumas, galbūt pagerėja ir pati širdies būklė ir jeigu jau buvo kažkokių požymių, kad skaudėdavo širdį fizinio krūvio metu, tai šie dalykai keičiasi. Ir, aišku, keičiasi ir metabolizmas, paprastai metę rūkyti žmonės priauga svorio. Tad reikia pasitarti su gydytoju, kaip kontroliuoti suvartojamas kalorijas“, – apie sveikatos pokyčius, atsikračius priklausomybės ir nustojus rūkyti, pasakoja prof. L. Valius.