Jolita atvira: sielos skausmas buvo toks stiprus, kad nemačiau kitų kelių kaip jį nutraukti

Psichikos sveikatos iššūkiai ir skaudžios jų pasekmės dažnai lieka nepastebėti – ne visi drįstame garsiai kalbėti apie asmenines patirtis, ne visuomet norime girdėti ir apie svetimas. Projekto „Žvelk giliau“ ambasadorės Jolitos vidinės stiprybės paieškos, atvėrusios jai naujas gyvenimo galimybes, tik dar kartą patvirtina rūpestingo požiūrio į save svarbą ir primena, kokia reikšminga yra savitarpio pagalba.

Lietuva ilgą laiką buvo viena iš šalių, pirmavusių pagal savižudybių skaičių Europoje. Nors pastaraisiais metais rodikliai po truputį mažėja, vis dar kiekvienais metais netenkame šimtų gyvybių. 2023 m. duomenimis, Lietuvoje kasmet nusižudo daugiau nei 500 žmonių – tai daugiau nei vienas žmogus per dieną. Už šių skaičių slypi asmeninės tragedijos, artimųjų skausmas ir klausimai, kuriems dažnai nerandame atsakymų.

Šiandien kalbamės su Jolita – gabumais apdovanota ir sėkmingą karjerą padariusia moterimi. Perfekcionizmo ir noro užsitikrinti kokybišką gyvenimą vedina Jolita tik su psichikos sveikatos sunkumais susidūrusi suprato, kad žmogaus resursai nėra begaliniai, o į kūno siunčiamus pavojaus signalus reikia reaguoti laiku.

Jolitos istorija – tarsi priminimas, kad į sudėtingą situaciją galime pakliūti kiekvienas. Tuo pačiu tai svarbi pamoka, skatinanti atvirai kalbėti apie tai, kas mus slegia ir nebijoti ieškoti pagalbos tiek artimųjų, tiek specialistų tarpe.

Jolita pripažįsta: tam, kad surankiotų save iš gabalėlių, prireikė ne vienerių metų, todėl ji ragina kitus nekartoti jos klaidų. O tuo pačiu ne tik įsiklausyti, bet ir veikti – nes kartais nuoširdus pokalbis ar paprastas dėmesio ženklas gali išgelbėti žmogaus gyvenimą.

Jolita, jūs neslepiate, kad gyvenime buvo etapų, kuomet teko patirti psichikos sveikatos sunkumų. Kokias to priežastis galėtumėte įvardinti?

Negalėčiau pasakyti, kad prie minčių apie savižudybę mane privedė viena konkreti situacija. Sunkiu gyvenimo etapu skausmas sieloje ir širdyje, ne fizine prasme, tuštumos bei gyvenimo beprasmybės jausmas vis didėjo ir buvo toks nepakeliamas, kad nemačiau kitų kelių kaip jį nutraukti.

Šis skausmas gali būti tiek pat sunkiai pakeliamas kaip ir fizinis, o kartais ir sunkiau ištveriamas. Suprantu, kodėl tokiomis situacijomis gali būti pradedamas vartoti net alkoholis ar kitos psichotropinės medžiagos. Tačiau šios medžiagos tokią savijautą užslopina tik kuriam laikui, o vėliau vidinis skausmas, visiškos tuštumos bei gyvenimo beprasmybės jausmas grįžta. Tiesa, svarbu, kad mano atveju kalbama apie diagnozę – sunkią depresiją medicinine prasme, o ne tiesiog epizodinės blogos nuotaikos atvejį, kuris dažnai įvardijamas kaip depresija.

Kas iš aplinkos padėjo įveikti sunkiausius gyvenimo momentus?

Neturėdama daug palaikymo iš šeimos bei aplinkos, buvau palaiminta keliais tikrais draugais ir, kaip sakau, labai rūpestingu Angelu Sargu. Vieną naktį mane nuo potencialios savižudybės išgelbėjo skambutis pagalbos telefonu. Su savanore kalbėjome ne vieną valandą, nors tai buvo labai seniai, pokalbį atsimenu ir iki šiol širdyje nešioju dėkingumą.

Susidūrusi su sunkumais kreipiausi pagalbos ir medikai man padėjo. Tačiau vėliau didžiausią reikšmę pokyčiams turėjo darbas su savimi. Iš asmeninės patirties galius pasakyti, kad visos medicininės priemonės, kurios gali būti būtinos tam tikru etapu, tol, kol žmogaus viduje neįvyksta esminiai pokyčiai, bus tik pagalbinis, bet ne esminis įrankis. Sunkiai, bet perėjusi ir įveikusi šį etapą, išmokau labai svarbią pamoką – gyvenimas yra didelė dovana. Todėl dabar nesiskundžiu tuo, koks yra gyvenimas, džiaugiuosi, kad apskritai gyvenu.

Kaip patirtis ir įveiktos krizės gali sustiprinti žmogaus psichologinį atsparumą bei pasitikėjimą savimi?

Pradėjus dirbti su savimi, ateina ir galimybės susitaikyti su sveikatos problemomis, noras bei jėgos jas suvaldyti. Svarbu atrasti sau tinkamus sprendimus, vedančius pokyčių link. Visos pagalbos įmanomos, tarp jų – ir medicininė. Bet ne tik. Labai džiaugiuosi, kad atradau savipagalbos būdus. Nuolat skirdama jiems laiko bei pastangų, gyvenu kokybišką gyvenimą. Nesu užtikrinta, kad nebus paūmėjimų ar neatsiras naujų sveikatos iššūkių, bet patirtis, net ir labai nemaloni, mane transformavo, labai sustiprino, todėl dabar pasitikiu savimi.

Kodėl svarbu kreiptis pagalbos anksti, o ne laukti, kol situacija taps kritinė?

Manau, kad pačiam save „pagauti“ pačiu kritiškiausiu momentu, kalbant apie savižudybę, yra labai sunku. Bet paprastai iki tokios būsenos veda kelias, kuriame asmuo rodo tam tikrus signalus aplinkai, jais išreikšdamas, kad gyvenime susiduria su didelėmis problemomis. Apie tai yra daug viešai prieinamos informacijos, kuria verta pasidomėti. Labai svarbu tinkamas dėmesys brangiems žmonėms, patiriantiems įvairių sunkumų.

Šiais laikais yra galimybių gauti individualizuotų patarimų, kreipiantis pagalbos į medikus ar psichologus. Svarbu, kad aplinka neatsiribotų ir nestigmatizuotų, taip pat – kad nedidintų asmens savistigmatizacijos. Pačiam žmogui, kuris patiria emocinius, psichikos sveikatos sunkumus dėl įvairių priežasčių, tarp jų – ir somatinių ligų, svarbu kreiptis pagalbos kuo anksčiau, nelaukiant, kol situacija prives prie prarajos krašto. Mažiausia, ką galima padaryti pačiam, tai įgauti drąsos kalbėti. Apie tai, ką dabar jaučiate, su kokiais sunkumais susiduriate. Tą ir raginu daryti.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].