Trešnės, o gal... vyšnios?
Su trešnių ir vyšnių populiarumu vasaros metu mažai kas galėtų susirungti. Vos pasirodžiusius parduotuvių lentynose, šios uogos kaip mat keliauja į pirkėjų krepšelius – kaip pasakoja prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, uogomis šiltuoju metų laiku lietuviai mėgaujasi į valias, nes skanu, maistinga, gausu vitaminų, o kainuoja nebrangiai.
„Nors abiejų rūšių uogos mūsų šalyje populiarios, vis dėlto pirkėjai dažniau renkasi trešnes – jų nuperkama per sezoną apie 500 tūkst. kilogramų, o vyšnių – maždaug 70 tūkst. kilogramų. Uogos į Lietuvą paprastai atkeliauja iš šiltesnių kraštų – Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Turkijos, Lenkijos ar Bulgarijos, – tad sunokusiomis ir itin saldžiomis pirkėjai gali mėgautis jau nuo pavasario“, – sako V. Budrienė.
Nors vizualiai labai panašios, trešnės ir vyšnios skiriasi savo skoniu – trešnės turi daugiau natūralaus cukraus, tad yra saldesnės ir mėsingesnės, o vyšniose daugiau mineralinių medžiagų, jos pasižymi stipresniu priešuždegiminiu poveikiu. Be to, natūralioje medicinoje itin vertinami ir vyšnių kauliukai, naudojami įvairiems skausmams malšinti, bei koteliai, iš kurių paruoštos arbatos veikia kaip organizmą valantys diuretikai.
Tiek trešnes, tiek vyšnias tamsiai raudona spalva nudažo antocianai ir karotinoidai – flavonidai, stiprinantys kraujagyslių sieneles. Tad saują šių uogų vasaros metu kasdien verta suvalgyti norintiems palaikyti tinkamą kraujo spaudimą, taip pat sergantiems mažakraujyste. Trešnių sultys ypač naudingos esant vidurių užkietėjimui, anemijai ir virškinimo sutrikimams, o kenčiantiems nuo skausmų vertėtų mėgautis vyšniomis – liaudies išmintis byloja, kad 35 vyšnios veikia geriau nei vaistai.
Atsargas žiemai ruoškite be vargo
Jei gausiu uogų derliumi ketinate mėgautis ne tik vasaros metu, pats metas pradėti ruošti žiemos gėrybes – uogas šaldyti, virti kompotus ar uogienes. Didžiausias darbas, žinoma, pašalinti uogų kauliukus. Jei specialiai tam skirto įrankio namie neturite, išsiversite ir su kitomis priemonėmis – čiupkite paprastą plastikinį butelį siauru kakleliu ir šiaudelį.
Metodas – paprastas kaip du kart du. Dėkite uogą ant butelio kaklelio ir iš viršaus paspauskite ją šiaudeliu. Kauliukas įkris į butelio vidų, o uoga liks sveika. Be to, ir virtuvės sienų neaptaškysite. Jei butelio neturite, tą patį šiaudelio metodą galite išbandyti ir be jo. Tiesa, geriau tuomet rinktis nepernokusias trešnes ar vyšnias, mat laikomos rankose jos gali susitraiškyti.
Dar vienas populiarus kauliukų pašalinimo būdas – su žiogeliu. Susukta žiogelio dalimi durkite ties uogos viduriu, šiek tiek pasukiokite ir kauliuką nesudėtingai ištrauksite. Jei žiogelio namie neturite, tą patį galite padaryti ir su sąvaržėle.
Ką daryti su uogomis – idėjų tikriausiai nepritrūksite, tačiau neskubėkite išmesti ir likusių kauliukų – iš jų galite pasigaminti itin skanų sirupą, kuriuo galėsite pagardinti gėrimus.
Sumaišykite lygiomis dalimis kauliukus ir cukrų, užpilkite vandens dvigubai tiek (1 stiklinė kauliukų – 2 stiklinės vandens) ir užvirinkite. Jei paruoštą sirupą į tarą supilsite kartu su kauliukais, su laiku jis taps dar intensyvesnio skonio. Tik nelaikykite pernelyg ilgai – laikomas šaldytuve, sirupas turėtų būti suvartotas per mėnesį. Tiesa, jį, kaip ir pačias uogas, taip pat galima šaldyti šaldiklyje.